Jų teigimu, naujas karinis objektas strategiškai jautrioje, bet itin svarbioje vietoje didelę reikšmę turės ne tik Lietuvai, bet ir sąjungininkams, su kuriais būtent Kapčiamiestyje ir galės treniruotis mūsų kariai.
Saugumo ir gynybos specialistai ramina, kad visus reikiamus namų darbus Lietuva padariusi, ir kartu ragina nepasiduoti būsimo poligono klausimą jau apgaubusiai dezinformacijai.
„Realybės kontekste žinant, kad mūsų kariuomenė didėja ir didės, politikų pareiškimai apie tai, kad poligonų nereikia, nes jų ir dabar neišnaudojame, tikrai neatitinka tikrovės“, – tvirtina apžvalgininkas, žurnalistas Aleksandras Matonis.
G. Nausėda: 13 sodybų turės būti iškeltos – nėra kitų teritorijų šalyje, kur būtų galima paimti mažiau
E.Papečkys: poligonas leistų išspręsti įsisenėjusią problemą
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys Suvalkų koridorių, kuriame ir atsidurtų Kapčiamiesčio poligonas, apibūdino kaip siauresnę vietą, kurią gali siekti perkirsti agresorius, puldamas iš Rusijos ar Baltarusijos pusės.
Tokių koridorių, pridūrė specialistas, būta ir anksčiau – pavyzdžiui, Fuldos koridorius Vokietijoje Šaltojo karo metais.
„Tiesiog tai yra siauresnė vieta, ir turėti čia tam tikrą nuolatinį kariuomenės vienetą, kad ir nedidelį, galimybę sutelkti karius kaip atgrasymo priemonę, yra labai svarbu.
Susiję straipsniai
Didžiausia poligono reikšmė, kad jis reikalingas rengti mūsų karius, ir, kaip matome, savo karius čia kartu norėtų rengti ir sąjungininkai“, – aiškino E.Papečkys.
Toks naujas karinis objektas, tęsė karybos ekspertas, svarbus ne tik Lietuvai, bet ir, pavyzdžiui, mūsų kaimynei bei strateginei partnerei Lenkijai.
„Lenkijoje poligonų irgi trūksta, ir ne tik jiems. Lenkijoje yra dar daugiau sąjungininkų nei Lietuvoje, kuriems lenkai teikia pirmenybę naudotis savo poligonais, nes tokia yra priimančios šalies pareiga, ir tai, kad jie nori su mumis tame dalyvauti, labai sustiprina mūsų partnerystę ir elementariai tą žmogišką, karišką draugystę.
Kitas ne mažiau svarbus klausimas, kad Lenkija kalba apie tai, jog yra pasiruošusi bendradarbiauti. Tai mums labai svarbu, kad turėsime atgrasymo priemonę, stacionarų karinį vienetą, stacionarią infrastruktūrą pasienyje, didžiausią grėsmę patiriančioje vietoje, ir kartu tai stiprins mūsų draugystę su strateginiais partneriais“, – pabrėžė E.Papečkys.
Anot jo, reikėtų suprasti tai, kad kai kurie NATO sąjungininkai Lietuvai yra gerokai stipresni partneriai už kitas Aljanso šalis, o Lenkija – vienas iš jų.
Paklaustas, kokius namų darbus Lietuvai dar reikia padaryti prieš statant Kapčiamiesčio poligoną, E.Papečkys dabar išskyrė dialogą su visuomene. Ekspertas akcentavo, jog visi kiti namų darbai greičiausiai jau yra atlikti gana seniai.
„Nors girdime kalbų apie prastą komunikaciją, aš tikrai manau, kad apie tai buvo kalbėta pakankamai daug, pakankamai aiškiai, pakankamai skaidriai, ir tiesiog matėsi, kad tai buvo gal net ne kažkokios komunikacinės klaidos ar trūkumai, bet galbūt labiau buvo kai kurių prieš poligoną nusiteikusių ar netgi veikiančių politinių bei kitų jėgų veikimas.
Aš esu tikras, kad namų darbai yra padaryti – atsakymai, kokio poligono reikia, planai, kaip plėtoti infrastruktūrą ir konkretūs planai, kas jame bus veikiama. Esu tikras, kad tai yra padaryta jau seniai, labai tiksliai ir detaliai suplanuota, nes mūsų kariuomenė planuoja labai nuosekliai ir gerokai į priekį, tikrai ne paskutinę minutę“, – tvirtino E.Papečkys.
Ne mažiau svarbu, tęsė specialistas, kalbėti ir apie vietos bendruomenės integraciją – ką būsimas poligonas gali duoti būtent aplink esantiems žmonėms. E.Papečkys priminė, kad apskritai poligonų vystymas labai naudingas ir šalies ekonomikai.
„Kažkam tai bus darbo vieta, pagerės keliai, kadangi važinės ir sunkesnė technika. Bus ir užsakymų mūsų vietos įmonėms – tikrai reikės daug infrastruktūros gerinimo, stiprinimo. Tai tikrai sugeneruos ir darbo vietų, ir pajamų, ir vėlgi – dalis tų pajamų grįš į mūsų biudžetą“, – aiškino karybos ekspertas.
E.Papečkys pabrėžė, kad be poligono Lietuva šiuo metu apsieiti negalėtų, nes iš esmės tik jis efektyviausiai galėtų prisidėti prie tinkamo potencialaus priešo atgrasymo.
„Kas su tuo susiduria kasdien, žino, kad poligonų poreikis yra milžiniškas. Tai yra gana įsisenėjusi problema, ji didėja, ir šis poligonas tikrai leistų ją išspręsti.
Atgrasymas yra pagrindinis dalykas, kad nereikėtų tos kariuomenės panaudoti ginantis nuo agresoriaus“, – kalbėjo specialistas.
Prioritetas – ne tik Lietuvai
Gynybos ekspertas, apžvalgininkas ir žurnalistas Aleksandras Matonis, kalbėdamas apie Suvalkų koridoriaus specifiką, jį taip pat išskyrė kaip vieną iš svarbiausių taškų, per kurį Lietuvą galėtų pasiekti NATO sąjungininkai.
„Vadinamasis Suvalkų koridorius yra trumpa, vos 80-90 kilometrų valstybės sienos sąsmauka tarp Lietuvos ir Lenkijos – tai yra vienas iš trijų pagrindinių būdų, kaip į Lietuvą gali atvykti NATO valstybių remiančios pajėgos. Kodėl sakau, kad vienas iš trijų?
Antras būdas yra oro kelias, kuris yra tikrai labai efektyvus, ir lėktuvais būtent Lietuvos oro uostuose ir aviacijos bazėje gali greitai būti atskraidinta tikrai labai nemažai sąjungininkų karių ir jų technikos.
Ir trečias būdas – Klaipėdos valstybinis jūsų uostas, kuris, kaip jau įrodyta, yra labai veiksmingas būdas greitai pristatyti didelį kiekį kovinės technikos, taip pat karių pėstininkų.
Tai nėra vienintelis kelias, kaip daug kas įsivaizduoja Suvalkų koridorių, bet tai yra vienas iš trijų. Nors jis nėra visiškai viską lemiantis, bet jis yra labai svarbus“, – dėstė A.Matonis.
Gynybos eksperto teigimu, šis kelias turi būti išlaikytas ir apsaugotas, nes žiūrint iš karinės teorijos pusės, ruože, kuris nėra labai platus, galima kontroliuoti priešą ugnimi iš abiejų pusių – tiek iš Kaliningrado, Rusijos, tiek ir iš Baltarusijos srities.
„Kitaip tariant, galima tais keliais trukdyti eismą, apšaudant juos artilerija, raketomis, leidžiant dronus. Todėl atitinkamai ten turi būti ir veiksmingos pajėgos, užtikrinančios gynybą krizės atveju“, – paaiškino apžvalgininkas bei žurnalistas.
Jis, kaip ir E.Papečkys, sutiko, jog naujas poligonas Lietuvoje nėra vien tik mūsų vienų prioritetinis reikalas, kadangi per daug poligonų neturi praktiškai niekas.
„Kadangi Kapčiamiesčio klausimas susijęs ir su Lenkija, ji iš socialistinės eros, kai Lenkijoje buvo dislokuotas labai didelis kiekis Sovietų Sąjungos kariuomenės, išsaugojo beveik nepaliestas karines teritorijas – tai yra dideli poligonai, didelės mokomosios teritorijos. Būtent todėl Lenkija yra tokia patraukli dar kitiems sąjungininkams – pavyzdžiui, JAV kariuomenei, kuri ten vos ne visą savo diviziją yra dislokavusi.
Tačiau artimiausias toks didelis poligonų kompleksas yra šiek tiek daugiau nei už šimto kilometrų nuo Lietuvos sienos – Ožyšo miestas, ten yra dislokuota Lenkijos sausumos pajėgų penkioliktoji brigada, ir būtent ten yra dideli poligonai, žymiai stambesni net už mūsų Pabradės“, – pažymėjo A.Matonis.
Tačiau tai, tęsė specialistas, yra tolokai – jeigu kalbame apie sąveiką su Lietuva, vis dėlto reikėtų pratinti, kad kariuomenės treniruotųsi ir toje beveik realioje operacinėje aplinkoje, kurioje joms tektų veikti.
„Todėl tiek reguliarioji Lenkijos kariuomenė, tiek Lenkijos teritorinės pajėgos – tai toks mūsų Krašto apsaugos savanorių pajėgų atitikmuo – galėtų intensyviau sąveikauti su Lietuvos kariuomene, jeigu jų vieta būtų arti pasienio. Ir toks poligonas kaip Kapčiamiesčio, kuris iš esmės būtų pasienyje su Lenkija, atitiktų abiejų šalių interesus. Tai leistų abiem šalims dažniau ir intensyviau treniruotis įvairaus lygmens pratybose.
Dėl to neseniai įvykęs krašto apsaugos ministro Roberto Kauno vizitas į Lenkiją ir politinės deklaracijos, kad šis poligonas svarbus ir Lenkijai, yra labai svarbus ženklas, kad Lenkija galbūt jei ne finansiškai, tai bent jau kažkokiu organizaciniu būdu gali prisidėti prie to poligono kūrimo, ir svarbiausia – užtikrinti sąjungininkų treniravimąsi“, – aiškino A.Matonis.
Įspėja dėl dezinformacijos srauto
Visgi neigiamų reakcijų būsimo poligono atžvilgiu dabar galima išgirsti išties daug. Pats A.Matonis iš susitikimų su vietos gyventojais teigė supratęs, kaip giliai žmonės yra veikiami politikų skleidžiamų melagienų.
Galvoje jis turi vieno valdančiojoje daugumoje esančio parlamentaro paskleistus teiginius, esą Lietuvai nereikalingas naujas poligonas, nes jau ir senų poligonų galimybės neišnaudojamos.
„Tos melagienos, kurios iš principo atitinka ir per Rusijos kanalus ateinančius naratyvus, labai įstrigo žmonių pasąmonėje, nes žmonės irgi norėjo tai girdėti.
Jie sunerimę dėl sodybų, dėl nepatogumų, mes visa tai suprantame, bet žmonės sureagavo labai natūraliai ir patikėjo ta melagiena. O situacija yra kita“, – aiškino gynybos ekspertas.
Pasak A.Matonio, devyni Lietuvoje egzistuojantys poligonai yra skirtingų dydžių ir skirti įvairaus dydžio pratyboms, kiekvienas iš jų turi ir tam tikrą specifiką.
„Jeigu mes Pabradės poligone galime treniruoti didesnį kiekį karių, šiek tiek daugiau nei tūkstantį, jeigu Gaižiūnų poligone, prie Jonavos, galime treniruoti irgi nepilną tūkstantį, bet tada poligonas jau braška per siūles, Rūdninkų poligonas vis dar statomas ir bus statomas dar artimiausius kelerius metus, o galiausiai ten turės įsitekti 5 tūkst. Vokietijos karių, tai visi likę poligonai – sakykime, Kazlų Rūdos – tai yra labai nedideliam kiekiui karių ir mažesnių ginklų šaudymo pratyboms skirtos vietos.
Kairių poligonas prie Klaipėdos skirtas artilerijos šaudymui iš sausumos į jūrą, ir sausumoje gali treniruotis nedidelis kiekis karių. Jeigu mes paimsime dar kelis kitus egzistuojančius poligonus, tai ten iš viso yra nedidelės teritorijos, kuriose kariai gali veikti įgydami tik bazinius įgūdžius, jie negali veikti didesnėmis grupėmis.
Tai realybės kontekste žinant, kad mūsų kariuomenė didėja ir didės, politikų pareiškimai apie tai, kad poligonų nereikia, nes jų ir dabar neišnaudojame, tikrai neatitinka tikrovės. Kaip dokumentinės laidos kūrėjas jau dvylika metų, tikrai daug laiko praleidžiantis poligonuose, aš tikrai galiu atsakingai pasakyti, jog aš nuolat stebiu poligonų perpildymą. Jie yra apkrauti kartais vos ne ištisą parą“, – pasakojo A.Matonis.
Anot jo, dar svarbu nepamiršti ir to, jog į savo gynybos sistemą turime integruoti šaulius, komendantines pajėgas.
„Todėl, grįžtant prie Kapčiamiesčio, poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigada, yra labai svarbi teritorija“, – pabrėžė gynybos ekspertas ir apžvalgininkas.
A.Matonis taip pat priminė, kad visai netoli Lietuvos sienos veikia ir didelis Baltarusijos poligonas, kuriame nuolat treniruojasi Rusijos ir Baltarusijos kariuomenė.
„Ir Druskininkų gyventojai, esantys vos už penkių kilometrų nuo šito poligono, puikiai žino tą kaimynystę, puikiai ją girdi.
Jei pažiūrėtume į Ukrainos karo pradžią, tai būtent poligonuose, esančiuose šalia Ukrainos sienos, neva pratyboms ir buvo sutelkta Rusijos kariuomenė, prieš pradedant agresiją 2022 metais“, – prisiminė specialistas.
A.Matonis apibendrino, kad naujas poligonas leistų mūsų kariuomenei esant reikalui sutelkti pajėgas, nuolat treniruotis, parodyti budrumą bei demonstruoti pajėgų buvimą, kas yra itin svarbus atgrasymo faktorius.