„Visų pirma, Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes mūsų regionui. Lietuva turi apie 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km – su Rusija. Suvalkų koridorius jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir kartu skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos.
Poligonas šioje strateginėje teritorijoje šiandien yra gyvybiškai svarbus. Antra, didžiausi Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti taip, kad sudarytų žiedą svarbiausioje gynybai vietovėje, besiribojančioje su Rusija ir Baltarusija – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė.
Tuo tarpu pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Kariniu požiūriu ši vieta leidžia sumažinti pietų Lietuvos pažeidžiamumą.
R. Žemaitaičio susitikime Lazdijuose – netikėtas svečias: A. Valinskas neieškojo žodžio kišenėje
Trečia, renkantis vietą poligonui buvo vertinti keli kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, strateginė geografinė lokacija, gyventojų tankumas, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms. Taip pat svarbu, kad atrinktoje teritorijoje nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funkcionavimą.
Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija atliko išsamų vertinimą, kuris parodė, kad tinkamesnės teritorijos naujam kariniam poligonui Lietuvoje šiuo metu nėra.
Susiję straipsniai
Vis dėlto tikrai suprantame vietinių gyventojų nuogąstavimus. Todėl ieškome kompromisų ir pastarąsias savaites nuolat vykstančių individualių konsultacijų metu atsakome į visus klausimus bei paaiškiname realią situaciją.
Dedame visas pastangas siekiant suderinti bendruomenės lūkesčius su šalies saugumo stiprinimo uždaviniais“, – rašoma ministerijos paskyroje feisbuke.