„Didėjant investicijoms į gynybą, didėja ir atsakomybė. Mūsų tikslas – kad kiekvienas euras tarnautų Lietuvos saugumui skaidriai ir efektyviai“, – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį skelbė I. Ruginienė.
Vyriausybės kanceliarija pateikė siūlymus, kaip didinti gynybos viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą ir konkurencingumą.
Juose – rekomendacija pirkimus vykdančioms Gynybos resursų ir Infrastruktūros valdymo agentūroms suteikti vienos, centrinės perkančiosios organizacijos statusą.
Susiję straipsniai
KAM taip pat siūloma aiškiau apibrėžti viešųjų pirkimų principus, nustatant trumpesnes tiekimo grandines, vykdant pirkimus tiesiogiai iš gamintojų, kuriant didesnes galimybes pirkimuose dalyvauti smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Taip pat raginama burti tarpinstitucinę pirkimų koordinavimo ir priežiūros darbo grupę, kurioje strategiškai svarbūs pirkimai būtų vertinami iš anksto, stiprinti centralizuotą pirkimų planavimą, plačiau pasitelkti „CPO LT“ sistemą pasikartojantiems ir mažos vertės pirkimams.
Anot Vyriausybės kanclerio Eitvydo Bingelio, į šią grupę turėtų būti įtraukti KAM, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Konkurencijos tarybos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
„Tai leistų užtikrinti, kad didesnės vertės krašto apsaugos sistemos pirkimai būtų planuojami strategiškai, įvertinant kainodarą, pirkimo būdus, atsiskaitymo sąlygas ir kitus esminius aspektus“, – pranešime teigė jis.
Anot I. Ruginienės, KAM taip pat turėtų nustatyti aiškius viešųjų pirkimų valdysenos rodiklius vadovams, stiprinti korupcijos prevenciją ir pirkimų rizikų valdymą.
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.
Tad Lietuva pernai gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP, o šiemet gynybos finansavimas auga beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžeto išlaidų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025-ųjų sausį.