Suprantu emociją – milijardas skamba kaip astronominė suma. Tačiau siūlau padėti emocijas į šalį, išjungti prorusiškų veikėjų skleidžiamą triukšmą ir pasižiūrėti į šaltą, cinišką karo matematiką.
Nes skaičiai rodo vieną paprastą tiesą: šis milijardas yra ne išlaidos ir ne labdara. Tai yra pati pigiausia ir efektyviausia gynyba, kokią Lietuva kada nors turėjo. Ir tai yra Lietuvos bei lietuvių gyvybės draudimas.
Kiek kainuoja „nieko nedaryti“?
Kad suprastume to milijardo vertę, turime jį palyginti su realybe. Pasaulio banko ir ekspertų vertinimu, tiesioginė žala Ukrainos infrastruktūrai jau viršija 150 mlrd. eurų. Praėjusių metų Ukrainos biudžete gynybai paskirta 45,9 milijardo eurų, kas sudaro daugiau nei pusę viso valstybės biudžeto. Viena intensyvaus karo diena Ukrainai kainuoja apie 100 mln. eurų.
Tai reiškia, kad visa Lietuvos per kelerius metus sukaupta valstybinė parama padengia vos 10 dienų pilno masto pasipriešinimo. Net nekalbu apie atstatymo kaštus – Ukrainoje jie jau skaičiuojami šimtais milijardų.
Dabar užduokite sau klausimą: kiek kainuotų viena Rusijos invazijos diena Lietuvoje?
Jei agresorius peržengtų mūsų sieną, tas milijardas išgaruotų per pirmąsias valandas. Pasitraukusių užsienio investicijų, bankrutavusių lietuviškų verslų žala tuo pačiu momentu jau būtų didesnė. Vieno subombarduoto didmiesčio mikrorajono, vienos sugriautos elektrinės ar gamyklos atstatymas kainuotų dešimtis kartų daugiau. Jau nekalbant apie tai, ko neįmanoma įkainoti jokiais eurais – mūsų žmonių gyvybes ir visomis prasmėmis išdraskytą valstybę.
Mes neperkame Ukrainai „žaislų“. Mes investuojame į tai, kad Rusijos raketos kristų ten, o ne čia. Mes mokame už tai, kad Rusijos karinis potencialas – tankai, kariai ir kitos karinės priemonės – būtų sumalti Donbaso stepėse ir nepasiektų Marijampolės ar Vilniaus. Ukrainiečiai kariauja už mus, kol mes galime saugiau gyventi ir dirbti. Ir gerai gyventi, sutikite – Lietuva dar niekada nebuvo tokia turtinga, kaip dabar.
Pilietinė visuomenė – dešimtadalis valstybės gynybos
Šiame kontekste noriu pabrėžti ir dar vieną skaičių, kuris dažnai pamirštamas. Valstybė daro daug, bet Lietuvos žmonės daro stebuklus.
Nuo 2014 metų, kai pradėjome veiklą, mūsų fondas „Blue/Yellow“ Ukrainos gynėjams surinko ir perdavė paramos už beveik 110 milijonų eurų.
Pagalvokite apie tai. Viena nevyriausybinė organizacija, be biudžetinių lėšų, vien žmonių ir verslo pasitikėjimo dėka, sugeneravo sumą, kuri prilygsta dešimtadaliui to, ką per visą šį laiką skyrė visa Lietuvos valstybė.
Tai rodo ne tik mūsų visuomenės brandą. Tai rodo, kad mes suvokiame grėsmę asmeniškai. Tie 110 milijonų virto tūkstančiais dronų, optikos prietaisų, automobilių ir medicinos priemonių, kurios užpildė spragas ten, kur valstybinė biurokratija vėlavo. Tai yra greitojo reagavimo pilietinė gynyba. Patikėkite, ukrainiečiai to niekada nepamirš.
Išvada skeptikams
Tad tiems, kurie dejuoja dėl „iššvaistytų pinigų“, turiu paprastą žinutę.
Jūs turite prabangą dejuoti tik todėl, kad ukrainiečiai kariauja. Jei jie nustotų kariauti, jūsų dejonės greitai baigtųsi, nes tektų rūpintis elementariu fiziniu išgyvenimu. O jei kas mano, kad rublių atėjimas atneštų laimę – pažvelkite į Ukrainą. Tie, kurie ten laukė rusų, dažnai už tai sumokėjo itin brangiai, ne tik pinigais.
1 milijardas eurų yra juokingai maža kaina už tai, kad karas nevyksta Lietuvos teritorijoje. Tai yra mūsų gyvybės draudimas arba laisvės prenumeratos mokestis. Ir kol kas jis – labai pigus.
Didžiuojuosi Lietuva, kuri tai supranta. Didžiuojuosi kiekvienu, kuris prisidėjo prie tų 110 milijonų „Blue/Yellow“ ir Ukrainos fronto krepšelyje. Ir raginu neatsipalaiduoti. Nes kol priešas nėra nugalėtas, kiekvienas euras Ukrainoje yra tam tikras šovinys mūsų pačių saugumo apkaboje.