Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas užsiminė, esą siekiant spręsti Baltarusijoje įstrigusių vilkikų ir kontrabandinių balionų krizę svarstoma apie galimybes susitikti su Minsko atstovais viceministrų lygiu. Tiesa, netrukus politikas poziciją tikslino ir tvirtino, kad tai tebuvo jo pasvarstymai.
Seimo opozicijos abejones sužadino ir praėjusią savaitę išsakyta prezidento Gitano Nausėdos mintis. Šalies vadovas teigė, jog kalbos apie sankcijų baltarusiškoms trąšoms naikinimą neturi pagrindo tol, kol į Lietuvą skrieja kontrabandiniai balionai.
Parlamento mažumoje dirbantys politikai svarsto – ar tokie G.Nausėdos žodžiai reiškia, kad Lietuva būtų pasirengusi kalbėti dėl ribojimų švelninimo, jeigu į šalį iš Baltarusijos nebeskrietų oro uosto darbą trikdantys ir kontrabandą gabenantys balionai?
R. Puchovičius įsitikinęs, kad teks apsispręsti dėl baltarusiškų trąšų: turime turėti planą
Jie neslepia, kad tokie pareiškimai kelia rimtą nerimą. Savo ruožtu Prezidentūra tikslina G.Nausėdos mintis ir akcentuoja – šalies vadovo darbotvarkėje klausimo dėl sankcijų naikinimo nėra.
G.Nausėdos pasisakymas sukėlė klausimų
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešint Danijos karališkajai porai, prezidentas kartu su svečiais lankėsi pasienyje, Mickūnuose. Tuomet šalies vadovas sulaukė klausimo apie besitęsiančią hibridinę ataką prieš Lietuvą bei vis pasigirstančias kalbas dėl galimybės naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms.
Susiję straipsniai
„Šitos kalbos absoliučiai neturi pagrindo ir jos visiškai neturės pagrindo tol, kol bent vienas balionas iš Baltarusijos pusės skris į Lietuvą. Tiesiog mes būsime visiškai užsiblokavę šituo klausimu ir niekas pasaulyje jo nepakeis“, – tuomet žurnalistams sakė prezidentas G.Nausėda.
Ar tai reiškia, kad Lietuva būtų linkusi diskutuoti dėl sankcijų atlaisvinimo, jeigu į šalį nebeskries kontrabandą gabenantys balionai? Toks klausimas kilo prezidento pasisakymus išgirdusiai Seimo opozicijai.
„Keli valstybės vadovai kalbėjo apie tai, kad kol balionai skrenda, nėra apie ką kalbėti (apie sankcijų naikinimą – Lrytas). Bet, man atrodo, tai labai pavojingas pareiškimas, nes tai sako, kad jeigu grįšime į status quo iki rudens hibridinės atakos pradžios, tai jau, suprask, pakankama priežastis pereiti iš techninio lygmens į diplomatinį.
Manau, bent jau tą pareiškimą kažkaip reikėtų vis dar paanalizuoti, jis mane asmeniškai labai neramina“, – praėjusią savaitę žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarei antrino ir konservatorius Mindaugas Lingė. Anot politiko, tokie pasisakymai stiprina Minsko pozicijas.
„Jis įgyja svertus kontroliuoti situaciją ir siekti savo intereso. Mes, kaip valstybė, turime pirmiausiai žiūrėti savo nacionalinio saugumo interesų“, – portalui Lrytas sakė M.Lingė.
„Šitoje vietoje bet kokius svertus turi lemti pasikeitusi geopolitinė situacija, o ne diktatoriaus įnoriai, įgeidžiai ir taikomos tokios priemonės, kurias mes įvardijame kaip hibridine ataka“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar nemano, jog prezidentas tiesiog žmogiškai suklydo ir pasakė ne tai, ką iš tikrųjų turėjo omenyje, opozicijos atstovas akcentavo – tokiu atveju šalies vadovas galėjo pasitaisyti ir patikslinti savo mintį.
„Aš negirdėjau jo kitokio paaiškinimo arba bandymo paaiškinti“, – pastebėjo M.Lingė.
„Nei iš Prezidentūros pusės nebuvo bandymo pakeisti poziciją, patikslinti – bent jau man neteko apie tai girdėti. Jeigu prezidentas būtų manęs, kad norėjo kai ką kito pasakyti, jis būtų radęs progą tai patikslinti“, – pabrėžė Seimo narys.
Prezidentūra: sankcijų naikinimo klausimo darbotvarkėje nėra
Lrytas kreipėsi į Prezidentūrą platesnio komentaro, ką išties šalies vadovas turėjo omenyje, pasisakydamas apie sankcijas Baltarusijai ir hibridinę ataką prieš Lietuvą.
Šalies vadovo atstovai akcentavo – G.Nausėdos darbotvarkėje nėra klausimo dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms naikinimo.
„Prezidentas yra pabrėžęs, kad politinių kalinių išlaisvinimas ar hibridinių išpuolių prieš kaimynes nutraukimas yra svarbios sąlygos, Baltarusijos režimui siekiant išvengti tolesnės izoliacijos.
Tačiau tam, kad Baltarusija grįžtų į normalių, civilizuotų valstybių gretas, ji turi nustoti talkinti Rusijai jos agresijos kare prieš Ukrainą, pradėti kurti savo ateitį, vadovaujantis visuotinai priimtais demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, įstatymo viršenybės ir laisvų rinkimų standartais“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsakyme portalui Lrytas.
„Apibendrinant, sankcijų baltarusiškoms trąšoms naikinimo klausimo prezidento darbotvarkėje nėra“, – pažymima komentare.
Dėmesio centre – ir R.Motuzo pasisakymai
Praėjusią savaitę dėl pasisakymų apie Baltarusiją ir neva planuojamo viceministrų lygio susitikimo su Minsko atstovais dėmesio sulaukė Seimo URK pirmininkas R.Motuzas.
„Žinių radijui“ socialdemokratas teigė, kad Lietuva svarsto apie galimybes kalbėtis su Baltarusija aukštesniu nei techniniu lygiu.
„Kaip mes žinome, Baltarusija dabar provokuoja, kad būtų susitikimas viceministrų lygiu. Šiuo metu neatsisakoma, svarstoma“, – praėjusį ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Motuzas.
„Lietuva šiame etape neatmeta tų pragmatinių interesų, bet šiuo metu formuluojama, kokia tai galėtų būti darbotvarkė. Ir antras etapas, kokioje neutralioje zonoje mes galėtume susitikti“, – akcentavo jis.
Tiesa, netrukus politikas suskubo tikslinti savo poziciją. Jis aiškino, kad jokie susitikimai su Baltarusijos puse nėra planuojami, o jo pasisakymas tebuvo hipotetinis pasvarstymas.
„Šiandien turiu pasakyti, kad nėra priimtas joks sprendimas – nei politinis, nei diplomatinis, nei techninis dėl susitikimo. Tačiau pasvarstymai, atsižvelgiant į tai, kad pasigirsta raginimų ir iš mūsų kai kurių Seimo narių, visuomenės, girdėjome ir iš vežėjų, pagaliau ir baltarusiai provokuoja – mes svarstėme, kokia galėtų būti darbotvarkė“, – tęsė R.Motuzas.
Seimo narys patikino, kad dabartinėmis sąlygomis, kai Baltarusija nekeičia savo politikos žmogaus teisių atžvilgiu, kai tęsiasi hibridinė ataka ir į Lietuvą skrieja kontrabandiniai balionai, kalbėti su Minsku aukštesniu nei techniniu lygiu nėra prasmės.
Kaip skelbta, praėjusių metų gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Vašingtnas naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).