„Mano vertinimu, tai absoliučiai niekinė istorija. Kažkokie skandalai, įvairiausios sąmokslo teorijos ir interpretacijos, manyčiau, gal ir pritraukia žmones.
Emocijų užtaisas yra, nes pateikiami skandalingi, iššaukiantys pavyzdžiai, kurie vienaip ar kitaip gal kai ką ir paliečia ir tuo pačiu nutraukia dėmesį nuo pagrindinių temų – poligonai, antra pensijų pakopa, LRT skandalas. Tenka apgailestauti, kad visi kiti įvykiai, kurie tikrai verti dėmesio, šiandien nueina į kitą planą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Jis nemano, kad pasirodžiusią informaciją turėtų tirti teisėsaugos institucijos.
Paviešinti J. Epsteino dokumentai drebina internetą: vaizduose – JK karališkosios šeimos narys
„Būtų absoliutus absurdas, visiškas valstybės degradavimas, jei tas sąmokslo teorijas nagrinėtų dar ir teisėsaugos institucijos. Tyrimai pradedami, esant požymiams apie padarytas nusikalstamas veikas.
Vertinant šitą skandalą, pasakysiu, kad matau tik šmeižuojančias kažkokias antraštes, kurios įdedamos tarp svarbesnių įvykių, kad nutraukti dėmesį nuo kitų svarbių žmonėms reikalų“, – teigė D. Gaižauskas.
Susiję straipsniai
Jis taip pat nemano, kad ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija dėl to turėtų pradėti tyrimą.
Kaip ELTA jau skelbė, paviešintuose JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino susirašinėjimuose minint ir lietuviškas pavardes, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius sako, kad lyderystės šiuo klausimu turėtų imtis prokuratūra. Jo nuomone, ji turėtų įvertinti, ar paskelbtoje informacijoje nėra prekybos žmonėmis požymių.
JAV Teisingumo departamentas praėjusį penktadienį paviešino daugiau kaip tris milijonus puslapių J. Epsteino bylų dokumentų kartu su nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Ankstesni dokumentų viešinimai atskleidė J. Epsteino ryšius su žymiais verslo vadovais, įžymybėmis, mokslininkais ir politikais, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir buvusį prezidentą Billą Clintoną.
Lietuvos vardas penktadienį paviešintuose dokumentuose minimas daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, Vilniaus – daugiau nei 1 tūkst. kartų.