ELTA glaustai pristato svarbiausius vasario 6 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį parlamentaras, buvęs Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas buvo pripažintas kaltu „čekiukų“ byloje – jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Taip pat pranešta apie valstybės įmonės „Via Lietuva“ pasirašytą sutartį austrų bendrove „Kapsch TrafficCom“, kuri nuomos pagrindu iki kitų metų šalyje įdiegs sunkiasvorio transporto kelių rinkliavos sistemą. Be to, Seimo opozicija penktadienį surinko parašus, reikalingus pradėti nepasitikėjimo parlamento vadovu Juozu Oleku procedūrą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Klaipėdos apygardos teismas parlamentarą, buvusį Neringos savivaldybės tarybos narį Andrių Bagdoną pripažino kaltu „čekiukų“ byloje. Politikas nuteistas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Prokuroras taip pat siūlė parlamentarui uždrausti dirbti valstybės tarnyboje, tačiau teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės A. Bagdonui nepritaikė.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, politikas, eidamas tarybos nario pareigas, 2020 m. galimai suklastojo penkias išlaidų ataskaitas, taip apgaule įgydamas 580 eurų. Anot teisėsaugos, į savo ataskaitas politikas įtraukė 13 kitiems asmenims priklausančių kvitų iš automatinių degalinių.
Seimo opozicija surinko reikiamus parašus nepasitikėjimo parlamento vadovu Juozu Oleku procedūrai pradėti. Parlamento opozicijos atstovai parašus šiuo tikslu pradėjo rinkti šią savaitę. Penktadienio vidurdienį jau buvo surinkti 29 procedūrai pradėti reikalingi parašai, tačiau juos planuojama rinkti ir toliau. Šio proceso metu Seimo pirmininko pareigas laikinai siūloma perduoti parlamento pirmininko pirmajam pavaduotojui Raimondui Šukiui.
Valstybės apsaugos departamento (VSD) vadovas: sprendimas Rusijos opozicijos atstovui Leonidui Volkovui leisti toliau gyventi Lietuvoje priimtas įvertinus kontekstą. Remigijus Bridikis pabrėžia, kad išvada priimta vadovaujantis ne emocijomis, o išsamaus saugumo vertinimo pagrindu, atsižvelgus į platesnį kontekstą. Jis nurodė, jog sprendimas dėl L. Volkovo buvimo šalyje galėtų būti peržiūrėtas tuo atveju, jei kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui pagal vidinius departamento parametrus, kurių VSD vadovas neįvardijo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės įmonė „Via Lietuva“ pasirašė 13,4 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su nuomos pagrindu sunkiasvorio transporto kelių rinkliavos, arba e-tollingo, sistemą įdiegsiančia Austrijos bendrove „Kapsch TrafficCom“. Įmonė šią sistemą turės įdiegti per 8 mėnesius, ji startuos nuo 2027 m. sausio – mokamuose valstybinės reikšmės keliuose transportas bus apmokestinamas pagal realiai nuvažiuotą atstumą.
Startavus sistemai vien kitais metais iš e-tollingo planuojama surinkti 100 mln. eurų, šios lėšos bus nukreiptos į Valstybės kelių fondą ir pakeis dabar galiojančią vinječių sistemą. Sutartis sistemos nuomai sudaryta penkeriems metams, po maždaug ketverių „Via Lietuva“ planuoja skelbti naują viešąjį konkursą sistemos nuomai arba naujos sukūrimui.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigė, kad dėl buvusio viceministro Edmundo Mačiežos susitikimų su lobistinėmis organizacijomis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Ji Eltai patvirtino, kad penktadienį gavo Aplinkos ministerijos užklausą. Miškų politikos sritį kuravęs viceministras atleistas trečiadienį, prieš tai pareiškęs, kad tam tikri sprendimai ministerijoje buvo priimami „jam už nugaros“.
Anot aplinkos ministro, E. Mačieža galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms Miško įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi. Aplinkos ministerija taip pat pranešė, kad kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pradės diskusijas dėl 2024 m. parlamentui pateikto naujos redakcijos Miškų įstatymo projekto.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Maskvoje pašautas Rusijos kariuomenės generolas Vladimiras Aleksejevas, einantis Rusijos generalinio štabo pirmojo pavaduotojo pareigas. Rusijos sostinės daugiabutyje į jį buvo paleisti keli šūviai, po kurių generolas buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Rusijos užsienio reikalų ministras atsakomybę dėl pasikėsinimo nužudyti V. Aleksejevą priskyrė Ukrainai ir apkaltino ją bandymu sužlugdyti atsinaujinusias derybas dėl Maskvos pradėto karo pabaigos. Kyjivas šio pasikėsinimo kol kas nekomentavo.
Pekinas sureagavo į Lietuvos premjerės pasisakymą apie Taivaniečių atstovybę Vilniuje, kurios atidarymą ji pavadino klaida. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudos konferencijoje sakė, kad durys dialogui su Lietuva lieka atviros ir Pekinas tikisi, jog Lietuva „nedelsdama ištaisys savo klaidą“, tikėtina, turėdamas galvoje ankstesnės LR Vyriausybės sprendimą leisti 2021 m. pabaigoje Vilniuje atidaryti atstovybę tokiu pavadinimu.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Iškart po minėto sprendimo Kinija Lietuvai įvedė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Estija paskelbė saugumo sumetimais ribosianti pasienio punktų su kaimynine Rusija veiklą. Nuspręsta nuo vasario 24 d. trims mėnesiams naktimis stabdyti Luhamos ir Koidulos kontrolės punktų darbą. Dienomis jie toliau bus atviri 12 valandų. Tokia pati tvarka jau galioja Narvos pasienio punkte, kuris naktimis uždaromas nuo 2024 m. gegužės 1 d. Daugiau sienos su Rusija perėjimo punktų sausumoje estai neturi. Šalies pareigūnai tokį sprendimą motyvavo neracionaliu Rusijos elgesiu pasienyje, kuriam suvaldyti reikia papildomų resursų. Naktimis uždarius punktus, personalą esą bus galima panaudoti ten, kur jo labiausiai reikia.
Omane vyko Irano ir Jungtinių Valstijų derybos – pirmosios nuo tada, kai praėjusių metų birželį per Islamo Respublikos 12-os dienų karą su Izraeliu amerikiečiai subombardavo Irano branduolinius objektus. Prieš derybas Iranas teigė ketinantis derėtis tik dėl savo branduolinės programos, tuo metu JAV taip pat norėjo aptarti Teherano paramą regiono karinėms grupuotėms ir jo balistinių raketų programą.
Pasibaigus deryboms Irano užsienio reikalų ministras susitikimą vadino pozityviu ir paskelbė, kad sutarta pratęsti derybas ateityje, jų rezultatų nekonkretizuodamas. Po Irano brutalaus susidorojimo su piliečių demonstracijomis prieš šalies režimą, Vašingtonas į regioną nusiuntė karinio jūrų laivyno pajėgas su lėktuvnešiu „USS Abraham Lincoln“ priešakyje ir keliskart grasino Teheranui kariniais veiksmais.