„(Siūlau – ELTA) penktadienį paprašyti valdybos, kad dar dviems savaitėms pratęstų mūsų laiką“, – posėdžio metu kalbėjo darbo grupės vadovas Juozas Olekas.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė savo parengtas išvadas bei pasiūlymus iš pradžių planavo parengti iki šio penktadienio – vasario 14 dienos. Vis tik, Seimo vadovo teigimu, šio laiko neužteks kokybiškai apžvelgti visus siūlymus.
„Daug pasiūlymų, kadangi sakyčiau, labai demokratiškai (procesas – ELTA) vyksta. Yra šiokio tokio suartėjimo iš skirtingų pozicijų. Būtų prasminga prasitęsti“, – po posėdžio žurnalistams sakė J. Olekas.
Be to, jis neatmetė galimybės esant poreikiui dėl ruošiamo įstatymo projekto papildomai pasikonsultuoti su ekspertais.
„Galbūt dar pasikonsultuoti su vienu kitu ekspertu, jeigu mes norėtume, jog tas mūsų produktas būtų aukštesnės kokybės“, – darbo grupės posėdyje sakė parlamento vadovas.
Aiškėja, kaip galėtų atrodyti LRT valdyba
LRT valdyseną tobulinanti Seimo darbo grupė antradienį apžvelgė siūlymus, kaip turėtų veikti atskiras visuomeninio transliuotojo valdymo organas – LRT valdyba.
Darbo grupės nariai bendru sutarimu nutarė, kad visuomeninio transliuotojo valdybą sudarytų penki, Tarybos atrinkti nariai. Šias pareigas jie galėtų eiti vieną kadenciją, kuri truktų penkerius metus.
Antradienį posėdžiavusi darbo grupė po ilgų diskusijų taip pat sutarė, jog iš pareigų valdybos narys galėtų būti atleidžiamas tuo pagrindu, jeigu jam būtų pareikštas nepasitikėjimas, kuris būtų grįstas netinkamu pareigų vykdymu ar viešojo intereso pažeidimu.
Dėl tokio sprendimo turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.
Be to, valdybai norima numatyti, jog ši turėtų teisę atrinkti kandidatą į LRT vadovo pareigas, kuris būtų teikiamas tvirtinti Tarybai. Taip pat antradienį posėdžiavusi darbo grupė nutarė, jog visuomeninio transliuotojo Taryba kasmet pavasario sesijoje teiktų parlamentui institucijos veiklos ataskaitą.
Kaip skelbta, pastarąjį sykį pirmadienį posėdžiavusi darbo grupė pritarė siūlymui įkurti atskirą LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat sutarta didinti visuomeninio transliuotojo Tarybos narių skaičių – nuo dabar esančių 12 iki 15. Tačiau buvo nepritarta konservatorių siūlymui mažinti prezidento ir parlamento Seimo deleguojamų Tarybos narių skaičių, todėl po keturis tarybos narius ir toliau skirs prezidentas ir Seimas, o likusius – nevyriausybinės organizacijos.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.