Kai kurių organizacijų veiklą maitinančios lėšos siekia šimtus tūkstančių eurų. Paramos pinigus į jų sąskaitas dažniausiai perveda arba anoniminiai aukotojai, arba neįvardyti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Prisidengia gamtosauga
Tai – jau istorija. Prie Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdos uoste laivas „Independence“ prisišvartavo 2014-ųjų spalį. Tais pačiais metais, kovą, agresorė Rusija Ukrainoje aneksavo Krymą.
Tačiau dėl terminalo statybų, kaip ir dėl kitų Lietuvos nepriklausomybei svarbių projektų – elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, skalūnų dujų žvalgybos Tauragės rajone, Žygaičiuose, vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje, šiuo metu – vėjo jėgainių parko Širvintų rajone, o kartu ir poligono Kapčiamiestyje, valstybės institucijoms teko ir vis dar tenka galynėtis su visuomeninėmis organizacijomis.
Lietuvos visuomenininkai ypač aršiai piestu stojo ir prieš miškų kirtimą, kai šilumos energijos gamybos įmones maždaug iki COVID-19 pandemijos gausiai maitino iš Baltarusijos gabenamas pigus biokuras. Tai tapo įprasta – kiekvienu atveju, kurstydami žmonių emocijas, visuomenininkai manipuliuoja žaliaisiais argumentais: paukščių ir kitų gyvūnų buveinių bei sengirių apsauga, oro ir vandens taršos grėsme.
Verta prisiminti: SGD terminalo statybai atkakliai priešinosi tuometė Klaipėdos bendruomenė ir su ja susiję aktyvūs visuomenininkai.
Bendruomenės atstovai 2011–2012 m. apskundė teismams SGD poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitas teigdami, kad terminalui parinkta vieta Kuršių mariose ties Kiaulės Nugaros sala yra per arti gyvenamųjų rajonų. Esą įvykus sprogimui ar dujų nuotėkiui pasekmės būtų tragiškos.
Teismams buvo teigiama, kad PAV atliktas paviršutiniškai, neatsižvelgiant į sudėtinę uostamiesčio kelių gamyklų taršą ir galimas katastrofiškas avarijas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-aisiais priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį pabrėžęs, kad SGD terminalas yra ypatingos valstybinės svarbos projektas, o jo nauda valstybės energetiniam saugumui nusvertų kai kuriuos procedūrinius netikslumus, jei tokių ir būtų buvę.
Vis dėlto didžiausia SGD projekto oponentė buvo „Achemos grupė“ – tuo metu pagrindinė „Gazprom“ dujų vartotoja šalyje.
SGD terminalo išlaikymas buvo finansuojamas per vadinamąjį saugumo dedamosios mokestį, pridėtą prie dujų tarifo. „Achema“ 2012-aisiais kreipėsi į teismus siekdama užginčyti mokestį ir patį terminalo modelį.
2022-aisiais prasidėjus energetinei krizei terminalas tapo pagrindiniu Lietuvos ir kaimyninių šalių dujų iš Norvegijos bei JAV tiekimo garantu. Rusiškų dujų buvo visiškai atsisakyta.
Kurpia šūsnis raštų
Totalitarinė Rusija pasinaudoja kiekviena konfliktine situacija, susijusia su mūsų šalies saugumu ir energetine nepriklausomybe. Protestuotojų ir prieš atsinaujinančiąją energetiką, ir prieš poligoną Kapčiamiestyje argumentai kone tie patys.
Apskritai žalioji energija Rusijos strategijoje yra įvardinta kaip esminė grėsmė. Kovai prieš tai skiriami dideli ištekliai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėjo jėgainėms žeria kaltinimus, kad esą dėl jų dingsta sliekai, karvės nebeduoda pieno, žudomi paukščiai. Tai tik dar kartą patvirtina Rusijos siekį bet kokia kaina skaldyti visuomenę pasitelkiant net gamtos apsaugą. Tam užtenka vos kelių gerai apmokytų specialistų, gebančių sutelkti mases žmonių, nesuvokiančių, kad jais manipuliuojama.
Panašiai elgiasi ir asociacija „Kraštovaizdis“. Nuo pat pirmųjų dienų, kai tik verslas 2023-iųjų pavasarį paskelbė apie vėjo jėgainių parko projektą Širvintų rajone ir atliko PAV, asociacija PAV ėmė skųsti įvairioms institucijoms.
Širvintų rajono gyventojai buvo raginami kilti į kovą prieš vėjo jėgainių parko projektą įtikinėjant, kad jis kenks gamtos paveldui, paukščiams ir vietos žmonių gyvenimo kokybei.
Profesionaliai, teisininkų kalba surašyti raštai įvairioms valstybės institucijoms ir teismams kainuoja pinigus. Tad kas pamaitina tuos, kurie gula skersai kelio prieš valstybei svarbius projektus?
2025-ųjų finansines ataskaitas Registrų centrui (RC) yra pateikusi vos viena kita visuomeninė organizacija. O tai, ką rodo ankstesnių metų duomenys, verčia suabejoti tuo, ar ataskaitos atspindi visas pajamas.
RC pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad asociacija „Kraštovaizdis“, kuriai vadovauja verslininkas iš Vilniaus Teisutis Būda, savo darbus pradėjo nuo Širvintų, Zibalų ir Alionių seniūnijų gyventojams ypač svarbaus klausimo – šiose seniūnijose bendrovės „Žalia žemė“ planuojamo vėjo elektrinių parko statybų stebėjimo.
Ataskaitoje nurodyta, kad asociacijai per 2024-uosius prireikė 16 634 eurų sąnaudų: parama iš fizinių asmenų užpernai sudarė 15 055 eurus, dar 3556 eurai buvo gauti iš Mokesčių inspekcijos, tiksliau – gyventojams skyrus 1,2 proc. pajamų mokesčio.
2023-iaisiais asociacijos pajamas sudarė 10 825 eurai, gauti iš jos narių įnašų.
„Sunku būtų patikėti tuo, kad „Kraštovaizdžiui“ pakanka tų lėšų, kurios skelbiamos RC finansinėse ataskaitose. Manytume, kad asociacijos metinis biudžetas turėtų būti ne mažesnis nei 200–300 tūkst. eurų. Vien per 2024 metus ji parašė apie šimtą raštų įvairioms institucijoms, vadinasi, vidutiniškai po vieną kas tris dienas.
Asociacija yra nusamdžiusi advokatų kontorą, jai nuolat dirba trys advokatai. Aktyvūs yra ir pačios asociacijos 2–3 atstovai. Tai yra tarsi institucijoms skirtų raštų šaudymo mašina“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Pasak jo, energetikos projektai, kai jiems skersai kelio gula visuomeninės organizacijos, jeigu ir nesustoja, tai smarkiai sulėtėja. Derinimo procedūros vyksta daug lėčiau, pasitelkus didelį atsargumą. Ir jeigu toks veiksmas tęsiasi kelerius metus, projektai apskritai sužlugdomi.
Ypač tuomet, kai stabdomi atsinaujinančiosios energetikos projektai, dažniausiai ir kyla klausimas, ar finansavimas neateina iš agresyvių kaimyninių valstybių, kurios suinteresuotos pašonėje neturėti energetiškai nepriklausomos Lietuvos.
Miškai ir kirtimai
Aidas Pivoriūnas – miškininkas, turintis solidžią šios veiklos patirtį. Būdamas Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas jis gerai mato ir tai, kokių tikslų siekia įvairaus plauko visuomenininkai, piestu stojantys prieš miškų kirtimus, taigi kartu ir prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Per 2016–2020 metų Seimo kadenciją ypač suaktyvėjo iš Baltarusijos biokurą importavusių verslininkų spaudimas. Jie per rinkimus rėmė tuometę Seimo daugumą, o paskui reikalavo mažinti miškų kirtimus, vadinasi, mažinti ir kirtimų atliekas – lietuviško biokuro naudojimą“, – į praeitį grįžtelėjo A.Pivoriūnas.
Maždaug tuo metu savivaldybėms priklausančios energetikos įmonės keitė mazuto bei dujų deginimo katilus į kitokius – šilumai gaminti vietoj iškastinio kuro vis daugiau buvo naudojama biokuro.
„Lietuvoje biokuro yra pakankamai, bet Baltarusija jo turėjo daug ir pigaus. Vadinasi, reikėjo už– gniaužti jo gamybą mūsų šalyje. O panaudoti isteriją dėl miškų kirtimo patogu tam, kad vietos politikai imtų pataikauti rėksniams.
Aktyviausiai veikė tam tikslui 2017-aisiais sukurtas judėjimas „Gyvas miškas“. Bet kai pradėjo aiškėti, kad jame dalyvauja ir tie teistumą turintys žmonės, kurie stabdė Žygaičiuose skalūnų dujų žvalgybą, minėtas judėjimas prigeso, o jo vietoje atsirado asociacija „Gyvo žalio“.
Joje gamtai advokatavo tie patys žmonės ir net paties prezidento buvo apdovanoti už aplinkosaugos veiklą“, – priminė A.Pivoriūnas.
Pasak jo, šiuo metu iš trečiųjų šalių importuojamo biokuro klausimas nėra aktualus, nes ES yra įvedusi Rusijai ir Baltarusijai sankcijas.
„Tačiau akivaizdu, kad sankcijos bus panaikintos, nes Europa yra priklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos medienos nė kiek ne mažiau nei nuo „Gazprom“ dujų. O ir JAV dėl muitų tarifų politikos nusprendė savo medienos sektorių maitinti ne Kanados, bet Rusijos mediena, ir gali būti, kad netrukus jų rinka vėl bus atverta Rusijai. Dėl medienos stygiaus 2025-aisiais Vokietijos lentpjūvystės sektorius sumenko net 40 proc., o Suomijoje jį apniko baisūs nuostoliai – joje uždaromos galingos įmonės. Suomiai kruopščiai laikosi įsipareigojimo dėl sankcijų neimportuoti medienos iš Rusijos ir jie nebeturi žaliavos. Be to, ir Suomijoje buvo stipri aplinkosaugos organizacijų įtaka, dėl kurios stipriai buvo apribota miškotvarkos veikla šalies viduje“, – aiškino A.Pivoriūnas.
Solidūs finansai
RC nėra duomenų nei apie „Gyvo miško“, nei apie „Gyvo žalio“ asociacijas – jos nebuvo registruotos, tad nėra duomenų ir apie jų finansavimą. Interneto svetainėje gyvasmiskas.lt, kurioje prie sienos buvo kalama ir „Ikea“, naujienų srautas nutrūko 2023 metais.
„Rinkoje tuščios vietos nebūna – į prigesusių organizacijų vietą stojo virtualus judėjimas „Girių spiečius“. Jame dalyvauja ir Sengirės fondas, ir Linos Paškevičiūtės vadovaujama asociacija „Aplinkosaugos koalicija“. Tai įvairialypė Lietuvos miško gelbėtojų plejada, kuri stoja prieš miškų plynuosius kirtimus, nors tai yra vienas aiškiai reglamentuotų ūkininkavimo miškuose būdų. Šis judėjimas turi viešąją įstaigą – 2023 m. įkurtą „Girių inspekciją“. Ji nedalyvauja jokiuose protestuose, nes viskas vyksta po virtualiuoju „Girių spiečiaus“ skėčiu. Pastaruosius kelerius metus šių visuomenininkų veikla buvo skirta Valstybinių miškų urėdijos reputacijai suteršti ir parodyti, kokie grobuonys yra privatūs miškininkai“, – situaciją apibūdino A.Pivoriūnas.
RC duomenimis, viešąją įstaigą „Aplinkosaugos koalicija“ 2024-aisiais pasiekusi parama (2025-ųjų finansinė ataskaita dar nepateikta) iš juridinių ir fizinių asmenų sudarė apie 69 tūkst. eurų.
Koalicijai daugiausia paramos skyrė bendrovė „Argilis“ – 25 tūkst. eurų, „Pixelmator Team“ – 30 tūkst. eurų. Iš viso (su 1,2 proc. GPM aukotojais) užpernai koalicija gavo 74 739 eurus paramos.
RC duomenimis, koalicija vienija Aplinkosaugos informacijos centrą, asociaciją „Baltijos vilkas“, viešąsias įstaigas „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą, „Rūpi“ ir kitas.
Dar solidžiau atrodo viešosios įstaigos Sengirės fondo biudžetas. 2024-aisiais iš viso jis gavo 1,32 mln. eurų paramos, 2023-iaisiais – 897 117 eurų.
Užpernai dosnūs buvo anoniminiai rėmėjai, kurie „sengirininkus“ pamaitino 165 043 eurais.
Lietuvos juridinių asmenų parama pastarajai įstaigai 2024-aisiais sudarė 638 211 eurų, užsienio įmonių – 27 762 eurus, Lietuvos fizinių asmenų – 369 903 eurus. 14 198 eurų vertės paramą organizacija gavo natūra – miško sklypais.
Mokesčiai ir NATO
Pastaruoju metu be visuomenininkų dėmesio neliko ir Kapčiamiesčio poligonas. Miško kirtimai, žalvarnių ir kurtinių apsauga, aplinkos tarša – skersai kelio poligonui guldomi tie patys argumentai.
O kas vyko tuo metu, kai per 2016–2020-ųjų Seimo kadenciją Lietuva turėjo apsispręsti dėl didesnio pinigų krepšelio gynybai finansuoti – 2 proc. BVP, skiriamo NATO?
„Tuomet, kai 2018-aisiais sutarėme gynybai skirti 2 proc. šalies BVP, tam priešinosi ne visuomenininkai, o Socialdemokratų partija. Tai buvo vienintelė parlamentinė partija, kuri nepasirašė šio sprendimo argumentuodama, kad nėra čia ko leisti pinigų kariuomenei, saugumui, esą niekas mūsų nepuls. Skirti tuos 2 proc. valstybės biudžeto pinigų buvo sunku, nes nebuvo galimybių skolintis, bet buvo svarbu tai padaryti. Tad buvome viena iš kelių pirmųjų Aljanso valstybių, padidinusių finansavimą gynybai“, – sakė tuometis premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak jo, projektus, kurie susiję su mūsų šalies energetine nepriklausomybe ar valstybės saugumu, paprastai lydi specialiai sukurtos tam besipriešinančiųjų grupės, kurios dažniausiai neturi nieko bendra net su konkrečia projekto teritorija.
„Jų tikslas vienas – stabdyti projektus, nesvarbu, ar vėjo jėgainės būtų jūroje, ar kitoje Lietuvos teritorijoje. Protestuoti pakurstoma visuomenė, projektai diskredituojami teigiant, kad tai per brangu, nesaugu ar „viskas bus išvogta“. Tas pat buvo ir su SGD terminalu. Jo reikėjo greitai, bet projektas buvo atkakliai stabdomas. Užtat 2022-aisiais kilus energetinei krizei Lietuva galėjo pati visiškai apsirūpinti dujomis. O ir mūsų Vyriausybės laikais daugiau nei pusė suskystintųjų dujų buvo nuperkama iš Norvegijos ir JAV. Daug kas juk pamiršo, kad už rusiškas dujas lietuviams tekdavo mokėti brangiausiai Europoje, o šildymo kainos buvo milžiniškos“, – priminė S.Skvernelis.
Anot jo, Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitos irgi parodė, kad finansavimas pasiekia veikėjus, kurie nusiteikę prieš Lietuvos valstybę. Per teisinių paslaugų kontoras jie gauna finansavimą iš specialių Rusijoje įkurtų fondų, maitinančių tuos, kurie įgyvendina jos politiką.
Idiotai ir ideologai
„Dar Šaltojo karo laikais įvairios žaliųjų judėjimo organizacijos bei jų aktyvistai, iškėlę antimilitaristinius šūkius, bandydavo stabdyti Vakarų gynybinio aljanso pajėgumų plėtrą – antisovietinį veiksmą, kuris buvo geopolitiškai aiškiai suprantamas ir kariniu požiūriu reikalingas“, – priminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, aplinkosaugos plakatais prisidengę protestuotojai, sukylantys prieš mūsų valstybės nepriklausomybei svarbius projektus, yra dvejopi.
„Vieni jų – priešiškoms valstybėms naudingi idiotai. Jie tuo užsiima vedami savosios pasaulėžiūros ir ideologinio mąstymo. Jais gali būti pasinaudota, nes jų veikla atitinka priešiškų Lietuvai bei NATO valstybių strategiją, nors tiesioginio ryšio su jomis tie žmonės gal net neturi. Kiti protestuotojai yra specialiai finansuojami Rusijos. Yra buvę, kad Baltijos jūros aplinkosauginės organizacijos gaudavo Rusijos verslų paramą, skirtą tas organizacijas maitinantiems fondams įkurti. Jos įgyvendindavo sumanymus, kurie buvo naudingi tam tikriems Rusijos interesams. Taigi judėjimai dažnai atsiranda tiesiog iš ideologinių ar pasaulėžiūros sumetimų ir jais pasinaudojama. Protestuotojai kovoja karus, kurių patys net nebekontroliuoja“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Stebi, kas vyksta
Pasak VSD vadovo Remigijaus Bridikio, yra matomas susidomėjimas asmenų, kurie „importuoja“ į Lietuvą Rusijos režimo naratyvus. Tai susiję ir su Kapčiamiesčio poligonu, ir su kitais Lietuvai svarbiais projektais.
„Yra tokių propagandininkų prašalaičių, kurie suinteresuoti, kad kiltų didesnė įtampa. Jie prisijungia prie vienos ar kitos besiformuojančios diskusijos ar eskaluoja konfliktą. Mes juos stebime. Taip pat regime vis didėjančią propagandą – tam tikrų nišinių kanalų įsitraukimą. Tad teigti, kad Rusijai atstovaujančių asmenų nėra, būtų neteisinga. Jie yra – jie stebi, kas vyksta, ir, tikėtina, toliau augins įtampą“, – teigė R.Bridikis.
Pasak jo, tie asmenys bando daryti įtaką vietos gyventojams. Ir ne tik jiems. Jie bando įtikinti, kad poligono problema esą yra didesnė, – bando sukurti neigiamą požiūrį į kariuomenę, į mūsų šalies gynybą, saugumą.
„Kartais labai susiliečia tai, ką kalba Kremliaus ruporai, ir tai, ką Lietuvoje kalba atskiri asmenys ir visuomeniniai judėjimai“, – užsiminė R.Bridikis.
Nepalieka be dėmesio
Jau tapo įprasta protestuojant prieš svarbius valstybės nepriklausomybei projektus, ypač energetinius, pasitelkti paukščių, sengirių apsaugą ar aplinkosaugą, o protestų imasi galbūt specialiai tam sukurtos viešosios įstaigos.
Ar VSD stebi viešųjų įstaigų veiklą? Ar galima įtarti, kad per jas veikia ir jas finansuoja Rusijos ar Baltarusijos struktūros? Į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus VSD atsakė taip: „Mūsų departamento pagrindinis tikslas – stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus bei grėsmes ir pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.
Žvalgybą ir kontržvalgybą VSD vykdo visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse.
Tačiau Žvalgybos įstatyme yra numatytas veiklos metodų neskelbtinumo principas – negalime atskleisti, kokių konkrečių įstaigų, organizacijų ar asmenų veiklą žvalgyba stebi.
Kalbant abstrakčiau, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose žvalgyba yra skelbusi, kad Rusija aktyviai vykdo konfrontacinę informacinę politiką, kuria siekia diskredituoti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes.
Jos pagrindą sudaro kaltinimai Lietuvai perrašinėjant istoriją, palaikant nacistines idėjas ir vykdant rusofobija grįstą politiką. Dezinformacijos taikiniais yra tapę ir Lietuvos nacionalinį saugumą, energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai.
Lietuvą diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos propagandos priemonių tinklas, kurį sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės.“ Nuo suskystintųjų dujų terminalo Klaipėdoje iki poligono Kapčiamiestyje – prieš mūsų valstybei svarbius projektus pies– tu stojančius visuomenininkus neretai pamaitina priešiškų šalių lėšos. Galvą pakelia ir įvairios visuomeninės organizacijos – jos projektams kaišioja pagalius į ratus kurpdamos raštus įvairioms valstybės institucijoms.
Žaliųjų organizacijų įtaka sprendimams
Teigiama, kad Kinija Europos žaliesiems sprendimams įtaką daro per tam tikras lobistines organizacijas.
Viena jų – „Transport & Environment“ („T & E“). Tai žalioji ir kairioji grupė, teikianti tyrimus Europos Komisijai ir aktyviai remianti įvairius ribojimus.
Nors oficialiai „T & E“ yra kone 50-ies organizacijų federacija, iš esmės tai yra lobistinė struktūra, veikianti prieš iškastinį kurą ir gaunanti milijonines dotacijas iš Europos Komisijos, pavyzdžiui, per LIFE programą 2023–2024 metais ją pasiekė 4,92 mln. eurų.
Organizacija yra finansuojama iš įvairių šaltinių, tarp kurių – Europos klimato fondas (ECF), „Climate Imperative Foundation“ (CIF, Klimato imperatyvo fondas) ir pati Europos Komisija.
ECF ir CIF turi glaudžių ryšių su Kinijos vyriausybe: CIF valdyboje yra Wang Yi, Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso narys ir Komunistų partijos atstovas, o ECF vienas patarėjų – Jun Ma, artimas Xi Jinpingo aplinkosaugos patarėjas.
Vienas pagrindinių „T & E“ finansuotojų yra ECF, kurį valdo buvę socialistų politikai ir klimato aktyvistai, glaudžiai susiję su Kinijos ekonominiais interesais.
ECF ir jos nariai, pavyzdžiui, įmonė „SolarPower Europe“, iš Kinijos gaunanti apie 15 proc. pajamų, užsiima žaliosios ener– getikos sprendimų lobizmu, iš kurio finansinės naudos turi Ki– nijos saulės baterijų gamintojai.
CIF ir panašios JAV registruotos struktūros dažnai veikia kaip lėšų perdavimo kanalai žaliosioms organizacijoms, kurios skleidžia Kinijai naudingas nuostatas. Projektus stabdo manipuliuojant baime Per penkiolika pastarųjų metų dešimtims projektų, didinančių Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, pagaliai į ratus buvo kaišiojami pasitelkus vietos bendruomenes, ir neretai sėkmingai.
Priekulė. 2009 m. Klaipėdos apskrities Priekulės seniūnijos gyventojai stojo piestu prieš vėjo jėgainių statybą. Vėjuota Prieku– lė buvo pasirinkta dėl palankių elektrai gaminti gamtos sąlygų.
Buvo planuojama į vėjo jėgainių projektą investuoti daugiau kaip 240 mln. litų (apie 68,5 mln. eurų). Skaičiuota, kad jėgainės per metus gamins per 100 mln. kilovatvalandžių (kWh) žaliosios elektros energijos. Gyventojai pastojo kelią vėjo malūnams argumentuodami, kad jie gadins kraštovaizdį, sumažins gyventojų nekilnojamojo turto kainas.
Pagėgiai. 2011-aisiais dar vienas vėjo jėgainių projektas susidūrė su trukdžiais Pagėgių savivaldybėje, Lumpėnuose. Gyventojams buvo pristatytas projekto planas, kuriame tikinta, kad jėgainių atsiradimas nekenks apylinkėje įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybei, tačiau tai gyventojų neįtikino.
Bendruomenės ir verslo ginčas persikėlė į teismus, jie 2013 m. uždegė žalią šviesą vėjo jėgainių plėtrai šiame rajone.
„LitPol Link“. Tarpvalstybinė aukštosios įtampos 500 MW galios 400 kV elektros oro linija nuo Elko Lenkijoje iki Alytaus bu– vo nutiesta atrėmus iššūkius. 163 km ilgio linija Lietuvoje sudaro apie 50 km – driekiasi Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Ji buvo pra– dėta eksploatuoti 2016-aisiais.
Klaipėdos rajonas. Asociacija „Ne pavėjui“ 2012-aisiais priešinosi tvarios energetikos parkams Vakarų Lietuvoje. Ji subūrė bendraminčius, kurių vienas – A.Švanys – pabėgo į Rusiją su mažamečiu vaiku. Vėliau paaiškėjo, kad jis liaupsino „Anastasijos“ – „Skambančių Rusijos kedrų“ religinį judėjimą.
Žygaičiai. „Chevron go Home“, „Chevron – von“ – tokiais plakatais įvairiuose piketuose kone per visus 2013-uosius mojavo Tauragės rajono Žygaičių miestelio gyventojai. Ir išties amerikiečių energetikos milžinė „Chevron“ 2013-ųjų spalį, taigi po metų gaišaties, atsiėmusi paraišką pasitraukė iš konkurso naftos bei dujų gavybos Lietuvoje licencijoms gauti.
Žygaičių bendruomenę aptemdė skandalas kilus įtarimui, kad bendruomenės vadovas ir kai kurie gyventojai iš tuometės įmonės „Lietuvos dujos“ gavo solidžias kompensacijas.
„Independence“. SGD terminalo laivas „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo 2014-ųjų spalį, tačiau iki tol būta politinių aistrų ir dėl jo būtinybės, ir dėl jo kainos.
2014-ųjų pradžioje Seime buvo sudaryta parlamentinė laikinoji komisija, kuri tyrė buvusios konservatorių Vyriausybės veiklą energetikos srityje. Jos pirmininkas Artūras Skardžius tuo metu aiškino, kad laivas per brangus, o kai kurie sprendimai neva priimti neteisėtai.
Mažeikiai. 2015 m. Mažeikių gyventojai sunerimo dėl biodujų jėgainės statybų arti miesto, Kalnėnų kaime.
Teigta, kad biodujas iš gyvulininkystės atliekų gaminsianti jėgainė terš aplinką ir sumenkins gyvenimo kokybę. Sulaukusi pasipriešinimo Vokietijos įmonė iš Mažeikių pasitraukė.
Visaginas. 2015-aisiais LRT atliktas tyrimas atskleidė, kas pasistengė, kad Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl naujos atominės elektrinės Visagine statybų. Tyrimas paliudijo branduolinės energetikos Lietuvoje priešininkų sąsajas su Rusijos politikos vykdytojais Baltijos šalyse.
Kaunas. 2017-aisiais Kauno miesto ir rajono gyventojai, įbauginti, kad Biruliškių kaime planuojama statyti atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė kenks jų sveikatai ir sumenkins nekilnojamojo turto vertę, kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas. Teigta, kad projektui nepritaria Europos Komisija, Sei– mo Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, aplinkosaugos ir energetikos ekspertai. Jėgainė veiklą pradėjo 2020-aisiais. Jei šis projektas būtų patyręs nesėkmę, Lietuvai būtų grėsusi 25 mln. eurų bauda.
Širvintos. 2023-iaisiais Širvintų rajono gyventojai pradėti raginti kilti į kovą prieš vėjo jėgainių parko projektą įtikinėjant, kad jis kenks gamtos paveldui, paukščiams ir gyvenimo kokybei. Kovai prieš energetinę laisvę pasitelktos ten esančios paukščių perėjimo vietos, manipuliacijos raštai atsakingoms institucijoms. Visa tai inicijuoja specialiai įkurta asociacija „Kraštovaizdis“.