„Bundesveras kliaunasi savanoriškumo principu, ir tai išlieka teisinga nuostata“, – sakė jis žiniasklaidos grupei „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND), tačiau pridūrė: „Jei to nepakanka saugumo politikos požiūriu būtinai užduočiai, kaip brigada Lietuvoje, tarnyba turi būti nurodyta privalomai“.
„Kas pasirenka kario profesiją, prisiima atsakomybę už taikos, laisvės ir mūsų sąjungininkų apsaugą. Ši atsakomybė nesibaigia ties valstybės siena – ji apima ir tarnybą ten, kur atgrasymas užtikrina taiką, pavyzdžiui, Lietuvoje“, – pažymėjo Th. Röwekampas.
Žurnalas „Spiegel“, remdamasis konfidencialiu Gynybos ministerijos dokumentu, praėjusią savaitę rašė, kad Bundesveras susiduria su sunkumais formuodamas brigadą Lietuvoje, nes nesulaukia pakankamai savanorių.
Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iš viso 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų.
Vokietijos gynybos ministerija, reaguodama į pranešimą, patikino, kad brigados formavimas vyksta „pagal planą“. Esą tikimasi, kad personalo poreikis bus patenkintas savanoriais.
Lietuvos brigada pradėjo veikti 2025 m. balandį. Ji prisidės prie NATO rytinės sienos stiprinimo.
