„Nuo pat pradžių teigėme, kad laikomės vienos Kinijos politikos ir kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo ar pačio atidarymo fakto nereikia traktuoti kaip šio principo kvestionavimą. Nebuvome išgirsti, reikia tai pripažinti. Iki galo nesame girdimi ir šiandien (…) Norėtųsi, kad būtų daugiau dialogo, mažiau vienašališkumo, mažiau mėginimo primesti savo nuomonę“, – po ketvirtadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais kalbėjo šalies vadovas.
„Jeigu būtų gera valia ir iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu. O ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – akcentavo jis.
Diskutuos, kaip plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu
Nesuteikus atidarymo žodžio Knygų mugėje – žinia iš G. Nausėdos
Prezidentas tikino, kad pastaruosius kelerius metus bendradarbiavimo su Taivanu potencialas buvo per menkai išnaudotas. Todėl, pasak jo, šalies politikai dar diskutuos, kaip ateityje galima plėtoti ekonominį bendradarbiavimą.
„Esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, tačiau norime tuo pat metu išlaikyti ir santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą. Reikia pripažinti, kad per pastaruosius keletą metų Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje tas potencialas buvo išnaudotas tik menka dalimi, tikrai galime nuveikti daugiau. Išskyrus lazerių pramonės tam tikrus projektus, labai daug kuo daugiau pasigirti negalime“, – dėstė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
„Buvo nemažai lūkesčių, buvo nemažai pažadų. Todėl visi sutarėme dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje. Tikrai norėtųsi, kad būtų mažiau deklaracijų, būtų konkrečių įsipareigojimų iš abiejų pusių. Santykiai su šiuo regionu mums yra svarbūs“, – pabrėžė jis.
Mano, kad pavyko rasti bendrą matymą Kinijos atžvilgiu
Šalies vadovas pabrėžė manąs, jog po susitikimo su valdžios atstovais pavyko rasti bendrą matymą Kinijos atžvilgiu.
„Aš manau, kad taip. Manau, kad išsinešame tą žinutę, kad visi norime išsaugoti ir santykius su Taivanu, tik geriau išnaudoti jų potencialą ir pereiti prie konkrečių bendradarbiavimo formų, kurios atneštų apčiuopiamų rezultatų. Bet esame tikrai geranoriškai nusiteikę ir atnaujinti dialogą su Kinija“, – komentavo prezidentas.
„Norime tai daryti lygiaverčiu pagrindu. Mes tikrai nesame pasirengę suklupti ant kelių ir sakyti, kad kažką suklydome, ar ne taip padarėme“, – akcentavo jis, turėdamas omenyje Lietuvos sprendimą 2021 m. atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, jog diskusijos dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo bei jo keitimo turėtų būti orientuotos į kur kas svarbesnį aspektą – į pačios atstovybės statusą.
„Taip, kilo diskusijų dėl to, kad tas pavadinimas galėjo būti vienoks ar kitoks. Tačiau šiuo atveju, manau, pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į tai, koks buvo pavadinimas, o į tai, koks yra atstovybės kontekstas ir statusas. Deja, galbūt ir sąmoningai, buvo mėginama tą statuso klausimą nustumti kažkur į paraštes ir padaryti problemą iš pačios atstovybės pavadinimo“, – teigė G. Nausėda, turėdamas omenyje, jog Taivaniečių atstovybė Lietuvoje nėra diplomatinė.
„Mano požiūriu, toks traktavimas yra neteisingas, bet aš negaliu primesti savo nuomonės Kinijos valdžiai“, – pridūrė jis.
Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.