Pasak šalies vadovo, dėl europinių ribojimų pratęsimo dar 12 mėnesių jau yra pasiektas principinis sutarimas.
„Jeigu kažkam yra susidariusi iliuzija, kad sankcijos netrukus bus atšauktos, tai iš karto privalau tokius žmones nuraminti. Sankcijų režimas Baltarusijai – tiek individualių, tiek sektorinių sankcijų – bus pratęstas dar 12 mėnesių ir tai jau turėtų būti padaryta ateinančią savaitę“, – ketvirtadienį po susitikimo, skirto aptarti užsienio politikos ir saugumo klausimus, spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Artimiausius 12 mėnesių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu politikoje niekas nesikeis“, – patikino jis.
G. Nausėda – apie D. Trumpo pasiųstą svarbią žinutę: čia bus didysis galvosūkis
Šalies vadovas priminė, kokiu pagrindu ir dėl kokių Baltarusijos veiksmų Vakarai pritaikė ribojamąsias priemones Minsko režimui.
„Nuo pat pradžių sakau ir dabar kartoju tą patį, kad sankcijos Baltarusijai, kaip ir sankcijos Rusijai, buvo įvestos labai rimtu pagrindu. Tai buvo pradėta daryti dar 2020 m., po vadinamųjų, tariamųjų prezidento rinkimų, po brutalaus piliečių pasipriešinimo užgniaužimo“, – dėstė jis.
Susiję straipsniai
„Po to prasidėjo 2021 m. nelegali migracija – instrumentalizuota ir nukreipta į kaimynines valstybes, eilė kitų veiksmų, kurie tikrai nedemonstravo, kad Baltarusija nori siekti normalaus, civilizuoto dialogo“, – tęsė G. Nausėda.
„Blogiausia, kad Baltarusija tapo Rusijos parankine kare prieš Ukrainą. Turime kelti sau klausimą – ar situacija bent kiek pagerėjo pastaruoju metu, ar tikrai yra tam tikrų požymių, kad Baltarusijos elgesys keičiasi? Manau, atsakymas yra ne ir, sakyčiau, situacija netgi blogėja“, – konstatavo šalies vadovas.
Pasisakė apie „socdemų“ susitikimus su M. Kalesnikava
Tuo metu klausiamas, ar yra užtikrintas, jog tvirtos ir vieningos pozicijos Baltarusijos atžvilgiu laikosi ir didžioji valdančioji socialdemokratų partija, G. Nausėda atsakė teigiamai.
Tokius klausimus paskatino prieš kurį laiką vykę „socdemų“ lyderių susitikimai su gruodį iš Baltarusijos kalėjimo išlaisvinta opozicioniere Marija Kalesnikava. Ji ragino Europą megzti dialogą su Aliaksandru Lukašenka ir pabrėžė – izoliacinė politika gali versti Minską dar labiau šlietis prie Rusijos. Tuo metu socialdemokratų partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ji paprašė atkurti Vilniaus ir Minsko susisiekimą traukiniais, atnaujinti autobusų maršrutus.
„Socialdemokratų vadovybė (...) manau, kad panašiai žvelgia į santykius su Baltarusija. Žinote, susitikimai su kai kuriais politikais, opozicijos veikėjais – nesvarbu, kokias nuostatas jie atstovautų – na, negalima uždrausti apskritai nesusitikti su žmogumi. Juk mes nebijome, kad tas žmogus, su kuriuo mūsų partijos atstovai susitiko, infekuos savo nuomonę mūsų politikams ir jie pradės atstovauti kitas pažiūras“, – paklaustas apie socialdemokratus teigė G. Nausėda.
Anot jo, susitikimas su kitaip manančiais opozicijos atstovais gali būti erdvė diskusijai.
„Aš tikrai nesu už tai, kad mes turime stengtis perbėgti į kitą gatvės pusę, pamatę vieną, kitą Baltarusijos opozicijos lyderį, kuris skleidžia naratyvą, kuris nėra priimtinas Lietuvos oficialiai užsienio politikai“, – pridūrė šalies vadovas.
Susitikimas – tik su valdančiųjų atstovais
Ketvirtadienį Prezidentūroje šalies vadovo G. Nausėdos surengtame susitikime dalyvavo jo patarėjai, premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, bei kai kurių parlamento komitetų pirmininkai – Rasa Budbergytė, Remigijus Motuzas.
„Prezidentas į susitikimą kviečia politikus, atsakingus už užsienio ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą“, – naujienų agentūrai ELTA susitikimo išvakarėse nurodė Prezidentūra.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ekspremjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė stebėjosi, kodėl pastarasis susitikimas – tik su valdančiųjų partijų atstovais, be opozicijos.
„Kai anoje kadencijoje vienu tarpu tarp dalies politikų radosi minčių apie alternatyvią užsienio politiką ilgametei, pasiūliau G. Nausėdai sukviest visų parlamentinių partijų vadovus ir aptarti situaciją. Susitikimas buvo sėkmingas, po jo blūdijimų viešumoje apmažo.
Šioje kadencijoje G. Nausėda akivaizdžiai nutarė būt lygiai teisingas tik „socdemams“ su maitaičiu ir net užsienio politiką vykdyti tik dabartinės Seimo daugumos, o ne Lietuvos, tik niekaip neapsisprendžia – kokią. Tada opozicija šiose diskusijose nebereikalinga.
Kita vertus, gal taip ir turi būti, juk nusišneka į visas keturias puses irgi ne opozicija“, – rašė I. Šimonytė.
Kodėl į pasitarimą nebuvo pakviesti opozicijos atstovai? Prezidentas sako neatmetantis galimybės, kad tokia diskusija įvyks ateityje.
„Aš neatmetu tokios galimybės padiskutuoti ir tokiame tarppartiniame rate. Šitas susitikimas buvo daugiau skirtas būtent asmenims, kurie šiuo metu yra realiai atsakingi už užsienio politikos įgyvendinimą“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu ateityje įvyks susitikimas su opozicinėmis partijomis, žinoma, jis bus labiau diskusinis, galbūt labiau poleminis. Kodėl gi ne? Prezidentūra yra pasirengusi tokį susitikimą organizuoti, norime girdėti ir opozicijos nuomonę, nes ji kartais labai padeda sukalibruoti geriau ir valdančiosios koalicijos arba prezidento veiksmus“, – pridūrė jis.
Planuoja vizitą į Kyjivą
Susitikime apie užsienio politiką aptarta ir karo Ukrainoje situacija. G. Nausėda informavo, kad artimiausiu metu planuoja vykti į Kyjivą, kur pristatys papildomus Lietuvos įsipareigojimus Ukrainai bei numatytą skirti paramą.
„Netrukus turėčiau vykti į Kyjivą. Vežamės papildomus Lietuvos įsipareigojimus, kaip esame pasirengę prisidėti prie paramos Ukrainai“, – po ketvirtadienį vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais kalbėjo šalies vadovas.
„Pirmiausia tai 30 mln. eurų vadinamajai PURL iniciatyvai, 30 mln. eurų „Patriot“ iniciatyvai. Čia aš jau kalbu apie 2026 m. įsipareigojimus. Taip pat Čekijos amunicijos iniciatyva – 39 mln. eurų, taip pat tam tikras karinės paramos paketas 10 mln. eurų sumai ir taip pat prisijungimas prie Jungtinės Karalystės (JK) fondų ir iniciatyvų – apie 20 mln. eurų. Tai yra reikšminga parama. Tai yra įrodymas, kad Lietuva niekada nepaliks Ukrainos vienos kovoje, ir tai yra tęstinė mūsų užsienio politika, kurią sutarėme (vykdyti – ELTA) visi: ir Seimo pirmininkas, ir premjerė, ir užsienio reikalų ministras ir, žinoma, krašto apsaugos ministras“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas pažymėjo, jog taika bet kokia kaina reikštų ne tik tragiškas pasekmes Ukrainai, bet ir padidintų grėsmę kitiems regionams, į kuriuos galėtų būti nutaikytos Rusijos imperinės ambicijos.
„Taika bet kokia kaina pirmiausia reikštų tragiškas pasekmes pačiai Ukrainai, tačiau taika bet kokia kaina reikštų ir kad Europa įžengė į naują gyvavimo etapą, kuriame ji neturi saugumo garantijų, nes Rusijos imperinės ambicijos sulig taikos derybomis niekur nedings. Ir tos imperinės ambicijos bus perkeltos į kitus regionus, nes šį kartą V. Putino apetitas tikrai yra gerokai didesnis negu konfliktas su viena ar kita atskirai paimta valstybe“, – kalbėjo prezidentas.
„Geriausias atsakas į šitokią situaciją yra parama Ukrainai“, – akcentavo G. Nausėda.