Laidoje – V. P. Andriukaičio ir Ž. Pavilionio ginčas: „Man gėda klausytis“

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininko teigimu, europarlamentaro pasisakymai prieštarauja ne tik principinėms Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) pozicijoms.

„Tai, kad taip kalba socialdemokratų garbės pirmininkas prieš ketvirtąsias invazijos metines – tai rodo, kad socialdemokratai apskirtai prarado garbę. Man gėda klausytis, pirmininke“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo Ž. Pavilionis.

Pats V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad trąšų tranzitas galėtų vykti su tam tikromis sąlygomis. Pasak jo, procesai turėtų būti betarpiškai susiję su Ukrainos interesais geležinkeliais pasiekti Baltijos jūros uostus.

Be to, anot socialdemokratų garbės pirmininko, tokiu būdu Lietuva galėtų daryti įtaką Minskui ir prisidėti prie to, kad Baltarusija galutinai nepatektų į Maskvos glėbį. Juk, pastebėjo jis, neatsitiktinai šiuo klausimu pastaruoju metu pastangas deda amerikiečiai.

„Čia yra labai sudėtingi klausimai, kurie galėtų padėti išlaikyti Ukrainos strateginę kryptį – turėti išėjimą į Baltijos jūrą geležinkeliu ir per Baltarusijos teritoriją“, – dėstė V. P. Andriukaitis.

„Dabar Latvija, Lenkija ir Lietuva turėtų rasti sprendimus, kurie galėtų būti palankiausiai nukreipti į kuo didesnę pagalbą Ukrainai ir kuo didesnę įtaką, kad A. Lukašenkos režimas nesėdėtų absoliučiai V. Putino kišenėje“, – pastebėjo europarlamentaras.

„Kai prie tavo sienos yra priešas, tai patarimas – būk gudrus, kad gudriai ir elgtumeis. Nesielk užkalbėjimais ir užkeikimais“, – oponuodamas Ž. Pavilioniui tvirtino jis.

Konservatorius tokių pasisakymų nepraleido pro ausis. Anot URK vicepirmininko, Baltarusija yra esminis Rusijos sąjungininkas kare prieš Ukrainą, todėl klausytis V. P. Andriukaičio minčių, Ž. Pavilionio vertinimu, yra tiesiog gėdinga.

„Jūs neatsimenate tankų, kurie veržiasi į Bučą pro Baltarusijos sieną, vaizdų? Jūs nematėte, kaip sprogdinami ir žudomi žmonės dronais, kurie skrenda pro Baltarusijos sieną? Jūs nematote, kad Baltarusijos režimas aptarnauja vaikus, vagiamus iš ukrainiečių šeimų, kad jie būtų surusinti? Jūs nematote, kad vyksta karas, pirmininke?“ – klausimus V. P. Andriukaičiui žėrė jis.

Vieno iš „socdemų“ lyderio manymu, tokie Ž. Pavilionio pareiškimai primena ne diplomato kalbą, bet propagandą.

„Dar išvardinkite, ko dar nematome? Bet jeigu jūs esate diplomatas – arba bent jau apsimetate diplomatu, o ne propagandistu – tai, aišku, tokios frazės, kaip jūsų, tinka propagandai, bet jos visiškai netinka nei užsienio politikai, nei diplomatijai“, – akcentavo Europos Parlamente dirbantis „socdemas“.

Nesutardami dėl Baltarusijos klausimų, politikai nemenkai susiginčijo – kalbėjo vienu metu, regis, net negirdėdami vienas kito argumentų.

„Diplomatai gina Lietuvos suverenitetą ir interesus, Ukrainos teritorinį integralumą. Jūs prašote praktiškai pataikauti režimams. Tai rodo, kad „socdemai“ iš tikrųjų perėjo iki „Nemuno aušros“, – piktinosi Ž. Pavilionis.

„Būtent gindami Lietuvos suverenitetą, jūs turėtumėte daryti viską, kad kiek įmanoma daugiau Lietuva būtų saugesnė ir kad kiek įmanoma daugiau turėtume įtakos taip, kad ir Ukrainai padėtume, ir apgintume savo interesus“, – savo ruožtu atrėžė V. P. Andriukaitis.

Kalbėdamas apie santykius su Baltarusija ir galimybes vežti kaimyninės valstybės gamintojų trąšas, V. P. Andriukaitis pastebėjo, jog politikoje „nėra amžinų priešų ar amžinų draugų“ – yra amžini interesai.

„Antra – dinamika politikoje yra būtina. Ir diplomatinė dinamika taip pat yra būtina. Reikia galvoti, kokie yra ekonominiai Lietuvos interesai, kaip ir JAV ekonominiai interesai, ir kodėl ne visos medžiagos patenka po sankcijomis. Ir įvedus tas sankcijas, padarius klaidą (...), jūs dabar bandote dar ieškoti išeičių. Dėl to atsakymas – šitas klaidas reikia nagrinėti, žiūrėti ir ieškoti racionalių sprendimų, o ne kalbėti užkeikimais ir užkalbėjimais“, – kartojo jis.

„Socdemo“ kalbos papiktino ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Anot jos, V. P. Andriukaičio išsakomi argumentai gali būti pritaikomi ir kitokioje situacijoje – pavyzdžiui, svarstant apie galimybę kalbėtis su Kremliumi. Todėl, pabrėžė Seimo vicepirmininkė, europarlamentaro užimama pozicija yra pavojinga.

„Visiškai akivaizdu, kad Ukrainos pozicija Baltarusijos autoritaro, diktatoriaus A. Lukašenkos atžvilgiu griežtėja, o ne švelnėja. Tai, ką dabar kalba dalis socialdemokratų, prieštarauja ir Lietuvos interesams, ir Europos Sąjungos pozicijai, ir Ukrainos, kuriai neva jie nori dar labiau padėti, pozicijai. Tai yra tikrai pavojinga“, – akcentavo liberalė.

Reaguodama į Ž. Pavilionio ir V. P. Andriukaičio ginčą, liberalų pirmininkė konstatavo: „Socialdemokratų atstovai jau priklaupė prieš A. Lukašenką ant vieno kelio, bet man rodos, kad norėtų priklaupti ir ant antro“.

Išgirdęs tokius pasisakymus, „socdemų“ garbės pirmininkas nusijuokė. Tačiau reaguoti į opozicinės partijos vadovės pasisakymus nepanoro.

„Palieku tą išmintį, nes čia diskutuoti su tokiomis lakiomis frazėmis – neverta“, – tepasakė jis.

Vis tik, laidos metu politikai susiginčijo ne tik dėl Baltarusijos temos, tačiau ir dėl dabartinės valdžios vykdomos užsienio politikos.

Opozicinių partijų atstovams užkliuvo praėjusią savaitę Prezidentūroje vykęs, šalies vadovo inicijuotas susitikimas, skirtas aptarti užsienio ir saugumo politikos klausimus. Pastebėta, kad į diskusiją nebuvo pakviesti Seimo mažumos partijų atstovai.

„Šią savaitę vykęs susitikimas tik su vienos partijos atstovais apie užsienio politiką mane giliai sukrėtė. (...) Nė vieno opozicijos atstovo, kas nėra suprantama, nes užsienio politika vykdoma dešimtmečiais. Partijos keičiasi, koalicijos keičiasi – paprastai mes pakeičiame vienas kitą ir vykdome tuos ilgalaikius interesus. Tam reikia visuotinio sutarimo“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Jam antrino ir V. Čmilytė-Nielsen. Tiesa, ji atkreipė dėmesį, jog gali būti, kad susitikimas su prezidentu galėjo būti skirtas suvienodinti „socdemų“ pozicijas atitinkamais užsienio politikos klausimais.

„Vien tik socialdemokratų partijoje yra tiek nuomonių išsiskyrimų, kad reikia juos susodinti prie bendro stalo. (...) Tai, matyt, prezidentas mėgina tą daryti, bet tai jau sako, kad yra problema, jei „socdemai“ tarpusavyje nesusitaria dėl užsienio politikos“, – samprotavo ji.

V. P. Andriukaitis atmetė opozicijos atstovų svarstymus. Anot jo, užsienio politikos temoje išties esama požiūrių skirtumų ir tai, pabrėžė europarlamentaras, yra normalu.

„Diskusijos Vyriausybėje yra visiškai sveikas faktas, visiškai sveikas pavyzdys. Kita vertus, ir prezidento požiūris, ir socialdemokratų požiūris į kai kuriuos klausimus skiriasi. Vadinasi, susėsti prie stalo ir diskutuoti yra labai svarbu“, – nurodė „socdemų“ garbės pirmininkas.

Vis tik, tiek Ž. Pavilionis, tiek V. Čmilytė-Nielsen mano, kad užsienio politikoje būtina užtikrinti vienybę ir darbų tęstinumą. Dabar, konservatoriaus nuomone, ši tradicija yra griaunama – ir prie to esmingai prisideda valdančiojoje daugumoje įtampas kelianti Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.

„Aš atsimenu, kad gerbiamas Vytenis yra didžiulis federalistas, jis vienas iš labiausiai proeuropietiškų žmonių ir iki šiol toks išliko. Tai kaip tokie žmonės gali būti koalicijoje su dviem ultra-dešiniosiomis partijomis ir dar viena antisemitine jėga – man, kaip „socdemės“ vaikui, iki šiol yra nesuprantama“, – į V. P. Andriukaitį apeliavo URK vicepirmininkas.

„Man patinka Žygio tokie maksimalūs pasisakymai tiesiog, globalūs – antisemitinė jėga“, – savo ruožtu reagavo ilgametis socialdemokratas, tokius pareiškimus pavadindamas propagandine kliše.

Jo teigimu, „aušriečiai“ nekelia jokios grėsmės užsienio politikos klausimų tęstinumui. Net ir euroskeptiškumas, anot V. P. Andriukaičio, neturi potencialo pakeisti Lietuvos piliečių nuomonės, mat daugelis jų į Europos Sąjungą žiūri itin pozityviai.

„Suprantama, kad („Nemuno aušra“ – Lrytas) nedaro (įtakos – Lrytas). Iš jos nupiešti tokį baubą, kuris jau gresia baisiais valstybės pamatų sugriovimais...“ – ironizavo jis.

V. Čmilytė-Nielsen buvo linkusi sutikti su Ž. Pavilioniu. Jos žodžiais tariant, „atskiroji užsienio politika koalicijos viduje“ silpnina Lietuvos pozicijas tarptautinėje erdvėje. To nematyti, anot politikės, būtų klaida.

„Kuomet R. Žemaitaitis susitinka su Vengrijos užsienio reikalų ministru, kuris yra žinomas dėl savo ordino, gauto iš S. Lavrovo, kuris yra žinomas savo tarpininkavimu su autoritarais (...) – sakyti, kad tai nedaro žalos Lietuvos užsienio politikai ar sakyti, kad tokie niuansai, skirtingumai užsienio politikoje visada buvo, visada bus... Nebuvo jų tokių, o dabar yra“, – konstatavo Seimo vicepirmininkė.

Tuo metu V. P. Andriukaičio nuomone, nemažo dėmesio sulaukę R. Žemaitaičio susitikimai su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto tėra „aušriečio“ viešųjų ryšių akcija.

Be to, jis paragino V. Čmilytę-Nielsen susitikti su Lietuvos diplomatais Europos Sąjungoje ir paklausti, kas iš tiesų daro daugiau žalos šalies užsienio politikai.

„Aš tikrai Briuselyje lankiausi ir nereikėtų su manimi kalbėti, tarsi aš būčiau jūsų mokinė. Tikrai nesu ir tuo džiaugiuosi“, – europarlamentarui atsakė liberalė, pastebėjusi, jog neseniai buvo susitikusi su Lietuvos ambasadoriumi prie Europos Sąjungos Nerijumi Aleksiejūnu.

„Pamatysite, kas yra su jūsų interpretacijomis. Jos yra be turinio. Niekas nepakeis fundamentalios Lietuvos ar Europos užsienio politikos“, – aiškino socialdemokratas.

„Kurios mano interpretacijos yra be turinio?“ – netruko suklusti V. Čmilytė-Nielsen.

V. P. Andriukaitis atšovė, kad, jo vertinimu, klaidinga manyti, kad R. Žemaitaitis keičia Lietuvos užsienio politikos kryptį.

„R. Žemaitaitis pakeis Lietuvos užsienio politikos kryptį? Na ką jūs“, – stebėjosi europarlamentaras.

„Aš nesakau, kad pakeis, aš sakau, kad jis kenkia“, – „socdemą“ pataisė Seimo vicepirmininkė.

„Prašau nemanipuliuokite mano žodžiais“, – paragino V. Čmilytė-Nielsen.