„Ši data buvo nurodyta atsižvelgiant į JAV pasiūlytą taikos planą, tačiau net teoriškai jos negalima laikyti realia perspektyva (Ukrainai – ELTA) tapti visateise ES nare. Per šį laikotarpį galime kalbėti apie Ukrainos dalyvavimą tam tikruose ES procesuose, įskaitant saugumą, gynybą ir bendrosios rinkos elementus“, – ketvirtųjų karo metinių proga leidinio „Kyiv Post“ išplatintame interviu sakė Lietuvos prezidentas.
„Techniniu požiūriu tapti visateise nare per tokį trumpą laikotarpį yra neįmanoma, ne tik dėl pačių derybų proceso – užbaigti jį per metus yra tiesiog nerealu“, – tikino G. Nausėda.
Jis kartojo Lietuvos poziciją, kad šalis yra viena tvirčiausių greito Ukrainos prisijungimo prie Bendrijos rėmėjų – tam yra siūloma 2030-ųjų data.
V. Zelenskis: Rusijos prezidentui per ketverius metus nepavyko pasiekti karinių tikslų
„Siūlome Ukrainos, Moldovos, Juodkalnijos ir Albanijos narystės perspektyvą iki 2030 m. Tai nereiškia, kad ši data savaime yra įpareigojanti, bet ją galima laikyti tam tikru politiniu tikslu ir mes šią idėją remsime toliau“, – tikino G. Nausėda.
Pasak prezidento, Ukrainos narystės ES pažadas yra reikalinga motyvacija jau ketverius metus kariaujančiai šaliai.
Susiję straipsniai
„Lietuva tvirtai remia ES plėtrą. Jei šalys nusipelno narystės, nes įgyvendina reformas, stengiasi atitikti ekonominius ir teisinius standartus bei gerbia teisinės valstybės principą, jos turėtų tapti ES narėmis“, – sakė G. Nausėda.
„Ukrainos atveju yra dar vienas papildomas veiksnys: Ukrainai ES narystė reikalinga kaip motyvacija. Tai būtų labai teigiama žinia Ukrainos visuomenei, kuri toliau kenčia nuo karo“, – aiškino jis.
Kaip skelbė ELTA, apie tai, kad Ukraina pasiruošusi tapti visateise ES nare nuo 2027 m., prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo sausį viešėdamas Vilniuje.
Ukrainos lyderis tada taip pat išreiškė lūkestį, jog Lietuva savo pirmininkavimo ES laikotarpiu kitais metais šalis parems ukraniečių siekį tapti Bendrijos nariais.
Tuo metu Lietuvos prezidentas anksčiau teigė, kad 2027 m, Ukraina galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos, o 2030-aisiais jau tapti visateise nare.
Stojimui turi pritarti visos ES valstybės narės, o Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, atvirai priešinasi Ukrainos kandidatūrai.