„Man atrodo, kad buvo prasminga – sukurta darbo grupė, kalbėtasi, diskutuota. Yra daug žmonių, darbo grupės narių kurie, žinau, kad aukojo savaitgalius, ir rašė, ir diskutavo, ir darė viską, kad tas darbas būtų padarytas iki galo. Dabar viską numesti ir sakyti: ai, čia padirbom – tiek jau to (…), kažkaip trūkt už vadžių – vėl iš pradžių, nes darbo rezultatas netenkina“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė politikas.
„Buvo puiki proga padaryti darbą tarp sesijų, jis yra padarytas, tai važiuokime toliau, spręskime toliau. Nuo kovo 10 d. į diskusiją įsijungs visas parlamentas, komitetas įsijungs, tai kodėl viską numesti dabar pakeliui? Tai tada reikėjo nesiimti to darbo“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė pirmadienį sutarė dėl siūlomų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Susiję straipsniai
Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti artėjančioje pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.