Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, jog parlamento darbo grupėje baigtą rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymų pataisų projektą bus siekiama pateikti kaip įmanoma anksčiau. Šią dieną Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas taip pat pranešė kandidatuosiantis į šios politinės jėgos pirmininko postą. Tuo metu Lietuvos bankas (LB) siūlo kovai su finansiniu sukčiavimu sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimo darbo grupei baigus rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, parlamento pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog jį bus siekiama pateikti kaip įmanoma anksčiau. Tai planuojama padaryti prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Tiesa, socialdemokratas pažymi, jog šį kartą, kitaip nei praėjusių metų pabaigoje, skubos tvarka nebus taikoma. Be to, parlamento vadovas teigė, jog įregistruotą įstatymo pataisų projektą planuojama išversti ir pateikti Venecijos komisijai, siekiant gauti pastarosios įvertinimą.
Susiję straipsniai
Knygų mugės organizatoriai ragina valdžios atstovus prisiimti atsakomybę ir pradėti veikti. Taip kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė, reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos sprendimą greičiausiai nedalyvauti šiųmečiuose Knygų mugės renginiuose. Ji taip pat pakartojo, kad sprendimas šalies vadovui nesuteikti sveikinimo žodžio renginyje buvo priimtas reaguojant į pernai rudenį kilusį pasipiktinimą dėl Kultūros ministerijos perdavimo „Nemuno aušrai“.
D. Ulbinaitei parengus įstatymų pataisas, siūlančias drausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais, tiek Seimo pirmininkas Juozas Olekas, tiek premjerė Inga Ruginienė sako, jog verčiau reikėtų pasirūpinti vaikų užimtumu. Pasak parlamento vadovo, tam tikros taisyklės šiuo klausimu yra reikalingos. Vis dėlto, jo manymu, draudimų įvedimas veikiausiai nebūtų tinkamiausias žingsnis. Tuo metu Vyriausybės vadovė pažymėjo, jog efektyviausia priemonė kovoje su vaikų priklausomybėmis yra jų užimtumo didinimas. Pasak įstatymo pataisų autorės D. Ulbinaitės, jaunesni negu 16 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu. Tuo metu socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, pagal siūlomą projektą, būtų skiriama piniginė bauda.
Vyriausybė pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Dėl jos priėmimo galutinai turės apsispręsti Seimas. Nacionalinio saugumo strategija sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis dokumento tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju. Strategijoje pateikiami atnaujinti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai. Ministrų kabineto nutarimu, krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, o jam negalint – viceministrui Karoliui Aleksai pavesta atstovauti Vyriausybei, svarstant projektą parlamente.
Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas sieks Laisvės partijos pirmininko posto. Jo teigimu, vertinant dabartinę politinę situaciją, šios partijos idėja yra kaip niekad aktuali ir reikalinga. Seime Laisvės partija šiuo metu neturi savo atstovų. Politinė jėga per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus neperkopė 5 proc. balsų kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse rinkimų apygardose patekę „laisviečiai“ vėliau pralaimėjo konservatoriams. Šiuo metu V. Mitalas yra dabartinio Laisvės partijos pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pavaduotojas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pareiškęs, kad LRT auditą atlikusi Valstybės kontrolė neva aptiko šiurkščių pažeidimų, nusižengė politikų elgesio kodekso normoms. Praėjusių metų lapkritį „Žinių radijo“ laidoje politikas kalbėjo, jog audito metu buvo konstatuoti grubūs pažeidimai. Tuo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pernai lapkritį Seimo plenariniame posėdyje teigė, jog atliekant LRT auditą nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota. Atlikto LRT audito išvados buvo pristatytos praėjusių metų lapkritį.
Reaguodami į etikos mokytojos Meilės Platūkienės atleidimą, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pedagogai pranešė stabdantys dalyvavimą ugdymo procese. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) teigimu, šią savaitę susirinkę mokytojai kreipėsi į A. Ramanausko-Vanago gimnazijos laikinąjį vadovą Aleksandrą Kirilovą, reikalaudami atšaukti M. Platūkienės atleidimą. Nesulaukus nei jo reakcijos, nei atsakymo, buvo kreiptasi į Alytaus miesto merą Nerijų Cesiulį. Tiesa, švietimo bendruomenė mero palaikymo taip pat nesulaukė. Savo ruožtu pedagogė savo teises žada ginti teisme.
Trečiadienį paaiškėjo, jog buvęs Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius dėl jam neišmokėto atlyginimo susidariusią beveik 60 tūkst. eurų skolą perrašė savo vaikams. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas portalas „15min“. Savo ruožtu dabartinis LŽS vadovas Audrys Antanaitis teigė, jog situacija šiuo metu yra įšaldyta. Jo teigimu, tikimasi, jog ateityje pavyks pasiekti sutarimą ir dalis šios sumos bus nurašyta. LŽS įsiskolinimai šiuo metu siekia 239 tūkst. eurų. Iš jų 103 tūkst. eurų sudaro skola įmonei „Juozapas pas žurnalistus“. Dar 59,7 tūkst. eurų sąjunga skolinga buvusiam jos pirmininkui D. Radzevičiui, 37,4 tūkst. eurų – buhalterei, o 33 tūkst. eurų sudaro gyventojų pajamų mokesčio skolos.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nenustatė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalies vadovo Gitano Nausėdos namų sklype Pavilnių regioniniame parke. Inspekcijos pareigūnai trečiadienį atliko matavimus G. Nausėdos sklype šalia Pūčkorių atodangos, gavę privataus asmens skundą. Pasak VTPSI viršininko Alberto Stanislovaičio, vietovėje esanti tvora – laikina ir priklauso Vadovybės apsaugos tarnybai, o ne pačiam G. Nausėdai. Prezidentas, nelaukdamas suplanuoto Statybos inspekcijos patikrinimo, dar antradienį prie namų Pavilnių regioniniame parke nugriovė dalį tvoros.
Lietuvos bankas (LB) siūlo kovai su finansiniu sukčiavimu sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai. Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė Seimui teiks artėjančioje pavasario sesijoje, dalis jų įsigaliotų jau šiemet, dalis – 2027 m. lapkritį. Premjerės Ingos Ruginienės teigimu, kovoje su sukčiavimo atvejais jau yra suburta vyriausybinė darbo grupė, o LB siūlymai yra pirmasis jos rezultatas. Per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų. Per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.
Valstybinė „Ignitis grupė“ sutarė dėl 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų pardavimo infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“. Fondas priklauso Šveicarijos turto valdymo įmonei „Quaero Capital“. VKJ nuosavo kapitalo vertė susitarime siekia 244 mln. eurų, o „Quaero Capital“ įsigyjamų 49 proc. akcijų vertė – 120 mln. eurų. Sandorį tikimasi užbaigti per antrąjį 2026-ųjų ketvirtį, gavus atsakingų institucijų reikalingus leidimus. Sandoriu įgyvendinamas Europos Komisijos (EK) reikalavimas į bendrovės valdymą pritraukti privataus kapitalo, tai leis galutinai užsitikrinti Komisijos dar 2018 m. patvirtintą 138 mln. eurų paramą.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui dėl naujo Zarasų aplinkkelio statybų. Naujos eismo arterijos statybos ir priežiūra vyks viešojo bei privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu, o projekto vertė sieks beveik 61 mln. eurų (su PVM). Projekto tikslas – nukreipti tranzitinį srautą iš Zarasų miesto į aplinkkelį, taip mažinant nelaimingų atsitikimų skaičių, triukšmą ir oro taršą, užtikrinant kokybiškas , eismo sąlygas. Kaip teigė projektą vykdyti įgaliota bendrovė „Via Lietuva“, pagal šiuo metu numatytą projekto grafiką, statybos galėtų startuoti 2027 m. pradžioje, kai baigsis viešasis rangos konkursas, aplinkkelis galėtų būti atidarytas eismui apie 2030 m. Zarasų rajono savivaldybė šį projektą vadina „istoriniu perversmu“, tikisi, kad jis padės miestui siekiant kurorto statuso.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, kuriame savo pasiektus rezultatus nuo antrosios kadencijos pradžios 2025 m. sausį apibūdino kaip „Amerikos aukso amžių“. Rekordiškai ilgai trukusioje kalboje D. Trumpas pasisakė įvairiomis temomis – nuo būsimų Vidurio kadencijos rinkimų ir Aukščiausiojo teismo sprendimo dėl jo muitų iki Venesuelos reikalų ir Irano branduolinių ambicijų. Oponentus demokratus JAV prezidentas kaltino šalies griovimu, kartojo nepagrįstus teiginius, esą rinkimuose Amerikoje apstu sukčiavimo atvejų. Vienas demokratų lyderių JAV Senate Chuckas Schumeris D. Trumpo pranešimą pavadino neturinčiu nieko bendro su tikrove.
Pekine su Kinijos vadovu susitikęs Vokietijos kancleris pabrėžė „dideles galimybes“ plėtoti abipusius santykius, atsižvelgiant į tai, kad jų šalys yra dvi iš trijų didžiausių pramoninių valstybių pasaulyje. Svarbiausios šio vizito temos, Friedricho Merzo vyriausybės požiūriu, yra Vokietijos įmonių priklausomybė nuo Kinijos žaliavų bei retųjų žemių metalų bei sąžiningų konkurencijos sąlygų klausimas Kinijos rinkoje. Xi Jinpingas pabrėžė labai vertinantis santykius su Vokietija ir teigė esąs pasirengęs bendradarbiauti su kancleriu, kad „visapusiška strateginė partnerystė tarp Kinijos ir Vokietijos“ būtų pakelta į „naują lygį“. Norą stiprinti ekonominius ryšius Vokietija ir Kinija reiškia JAV prezidentui pasaulio ekonomikoje keliant chaosą muitų įvedinėjimais ir atšaukinėjimais bei kitais padrikais laikomais žingsniais užsienio politikoje.
Europos Komisija pareiškė, kad Vengrijai ir Slovakijai šiuo metu nekyla naftos trūkumo pavojus, nepaisant nutrūkusio rusiškos naftos tiekimo vamzdynu „Družba“. Vengrija su Slovakijos palaikymu šią savaitę vetavo 90 mlrd. eurų dydžio ES paskolą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas šiuo naftotiekiu neatnaujins tiekimo. Ukraina teigė negalinti to padaryti dėl Maskvos bombardavimų padarytos žalos. Nors Vengrija ir Slovakija buvo priverstos pradėti naudoti avarines naftos atsargas, jos turi ir kitų tiekimo šaltinių, tokių kaip per Kroatiją einantis naftotiekis „Adria“, pabrėžė EK atstovė, pridurdama, kad derybos su Vengrija dėl veto atšaukimo yra tęsiamos.