„Mes suprantame JAV tikslus vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo įdėtos tam, kad sustabdytume branduolinio ginklo kūrimą Irane, deja, nedavė to rezultato, kurio tikėtasi. Kas be ko, situacija šalies viduje malšinant pilietinę visuomenę, elgiantis be galo žiauriai su vietos gyventojais ji tikrai negalėjo būti toleruojama“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams prezidentūroje sakė šalies vadovas.
„Žvelkime į tai plačiau. Ir žvelkime, kuomet kalbame apie tarptautinę teisę. Kalbėkime apie teises tų žmonių, kurios buvo brutaliai pamintos pačiame Irane“, – teigė jis.
Prezidento teigimu, jei nebūtų imtasi prevencinių veiksmų, Iranas būtų galėjęs įgyvendinti branduolinę programą, dėl kurios kiltų rizika ne tik Artimųjų Rytų regione, bet ir Europoje.
Izraelis vienu metu smogė į dvi sostines: užfiksuoti atakos vaizdai
„Jeigu nieko nebūtų buvę daroma, privalome sau atsakyti į klausimą, o kas būtų atsitikę tada, kuomet Iranas vis dėlto būtų pabaigęs savo branduolinę programą ir gavęs jo siekiamą rezultatą, branduolinį ginklą, ir pradėjęs juo mojuoti tiek regione, tiek ir Europos Sąjungos pusėje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Kartu šalies vadovas pažymėjo, jog konfliktą vis dar įmanoma išspręsti taikiu būdu.
Susiję straipsniai
„Šiandien mes esame už tai, jog konfliktas būtų sureguliuotas. Būtų labai gerai jeigu Irano valdžia, vis dėlto, ieškotų taikių problemos sprendimo būdų. Neatmetu, kad toks kelias vis dar yra įmanomas, tačiau siekiant tokio kelio tikrai negalime eiti tuo keliu, kurį Iranas pradėjo, tai yra, atakuodamas suverenias valstybes Persijos įlankoje, kurios nėra niekaip susijusios su šituo konfliktu“, – sakė G. Nausėda.
Paskelbus evakuaciją, būtina išvengti papildomų rizikų
Pirmą kartą po patirtos traumos viešai pasirodė prezidentas Gitanas Nausėda
Ministrei pirmininkei Ingai Ruginienei antradienį paskelbus apie pradedamą Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir aplinkinių regiono valstybių, šalies vadovas pabrėžė, kad svarbiausia – užtikrinti žmonių saugumą ir išvengti papildomų rizikų.
„Kalbėjome apie tai, kaip reikia ir būtina padėti Europos Sąjungos piliečiams, kurie yra įstrigę šitose valstybėse. Norime, kad tie sprendimai būtų tokie, kad, viena vertus, jie užtikrintų žmonių grįžimą į savo tėvynę, ypač tų, kurie išreiškė tokį pageidavimą. Šiuo metu turime 900 užsiregistravusių JAE ir dar maždaug tiek visame regione“, – sakė G. Nausėda, akcentuodamas, jog regione šiuo metu yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių.
„Tačiau sprendimai, kaip juos sugrąžinti į tėvynę neturi kelti papildomų rizikų jiems. Todėl bet kokie alternatyvūs keliai, jų perkėlimas iš valstybės iš kurių oro judėjimas ir susisekimas oru su Lietuva yra įmanomas, jis turi būtų saugus, patikrintas ir įgyvendinamas glaudžiai dirbant su JAE valdžia“, – teigė jis.
Anot šalies vadovo, šiuo klausimu sprendimų yra ieškoma ir su Bendrijos narėmis.
„Ieškome ir sprendimo Europos Sąjungos lygiu (…), suprantama, kad dabar kiekviena iš valstybių pirmiausia žiūri į savo įstrigusius piliečius ir ieško logistinių sprendimų, kaip ištraukti savo valstybių piliečius, tačiau Europos Sąjunga tam ir yra Europos Sąjunga, kad vis dėlto, tam tikras veiksmų koordinavimas būtų užtikrintas, bent jau informavimo ir monitoringo lygiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu mes matome, kad grąžinant, pavyzdžiui, atskiroms valstybėms savo piliečius lėktuvuose lieka laisvų vietų, kad apie tai būtų informuojami kiti“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.
Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą. Taip pat patvirtinta Irano ginkluotųjų pajėgų vado Abdolrahimo Mousavi, gynybos ministro Azizo Nasirzadeh, Revoliucinės gvardijos vado Mohammado Pakpouru ir Nacionalinės gynybos tarybos vadovo Ali Shamkhani žūtis.
Pirmadienį Irano žiniasklaida pranešė apie nužudyto aukščiausiojo šalies vadovo ajatolos A. Khamenei žmonos mirtį. Ji mirė nuo patirtų sužalojimų.
Lietuva iš anksto žinojo apie JAV planus smūgiuoti Iranui
Lietuva kartu su Lenkija iš anksto žinojo apie JAV ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Taip, mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome. Kaip jūs puikiai suprantate, tokios informacijos negalima skelbti“, – paklaustas, ar Lietuva iš anksto žinojo apie būsimus smūgius Irane, atsakė G. Nausėda.
Mes ir toliau kliaujamės branduolinio atgrasymo skėčiu, kurį užtikrina JAV
Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuva ir toliau kliaujasi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užtikrinamu atgrasymu, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Prancūzijos prezidento E. Macrono planus arba iniciatyvas branduolinio atgrasymo srityje mes išgirdome gerokai anksčiau (…). Tiesa, tada jų tąsos nebuvo. Štai dabartinį naujausią jo pareiškimą galime traktuoti kaip tam tikrą šito plano tąsą, jau kalbant ir apie konkretesnius dalykus, apie tai, kokiuose domenuose šitas branduolinis atgrasymas turėtų būti užtikrintas“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kalbame apie kovinių galvučių padidinimą. Tai yra geri sprendimai, tačiau jie neturėtų mūsų klaidinti viena prasme – mes ir toliau kliaujamės (…) branduolinio atgrasymo skėčiu, kurį užtikrina JAV, kadangi jis yra pagrįstas NATO viduje“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, Lietuva ateityje veikiausiai šiuo klausimu konsultuosis su Prancūzijos ekspertais. Tačiau taip esą neturėtų būti mėginama pakeisti JAV branduolinį atgrasymą.
„Prancūzijos planas kol kas yra Prancūzijos planas. Taip, jį norima išplėsti į kitas valstybes, įtraukiant visus suinteresuotuosius. Tikiu, kad ir mes anksčiau ar vėliau turėsime konsultacijas su Prancūzijos ekspertais šiuo klausimu. Bet aš jį vertinu kaip pildantį NATO branduolinio atgrasymo sistemą veiksnį“, – teigė G. Nausėda.
„Nenorėčiau, kad būtų sudaryta klaidinga iliuzija, kad šiuo planu, kurį paskelbė prezidentas E. Macronas, būtų mėginama pakeisti JAV branduolinį atgrasymą. Tai būtų neteisingas kelias“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, jog jo šalis didina savo turimų branduolinių užtaisų skaičių. Priešingai nei anksčiau, Prancūzija informacijos apie savo branduolinių ginklų skaičių nebeskelbs.
Jis taip pat pareiškė, kad prie naujos programos prisijungti sutiko aštuonios Europos šalys. Tarp jų – Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Šioje programoje dalyvaujančios šalys galėtų priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“.
Premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos, Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
Nefiksuojame terorizmo požymių, nematome poreikio pakelti grėsmės lygį Lietuvoje
Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio smūgių Iranui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nėra poreikio kelti grėsmės lygį Lietuvoje. Anot jo, šiuo metu nematoma teroristinių organizacijų požymių, rodančių, jog grėsmė yra padidėjusi.
„Lietuvoje mes nematome poreikio pakelti grėsmės lygį, kadangi nematome tokių jėgų arba teroristinių organizacijų požymių, kad galėtume identifikuoti grėsmę kaip padidėjusią. Vėlgi, kalbu apie dabartinį momentą“, – antradienį Prezidentūroje po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad bet kuriuo atveju bendras saugumo ir parengties lygis visoje Europoje, Šiaurės Rytų regione ir pačioje JAV yra padidėjęs.
„Sustiprinta ambasadų, kitų jautrių objektų, valdžios institucijų apsauga, nes, kad ir kaip ten bebūtų, galime mėginti profilaktiškai užkirsti kelią kiekvienai teroristinei atakai, tačiau visų jų nuspėti iš anksto net ir pačios stipriausios, geriausios pasaulio tarnybos, deja, nepajėgia, todėl reikia stengtis, kad tiesiog saugumo lygis, ten, kur jis privalo būti užtikrintas, būtų užtikrintas“, – akcentavo šalies vadovas.
Terorizmo grėsmės lygį po JAV ir Izraelio karinių smūgių Iranui iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija. Šalies premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad reikia tikėtis dažnesnių teroristinių aktų Europoje, be to, kalbama apie konflikto Artimuosiuse Rytuose įtaką energetikos rinkoje. Kartu V. Orbanas vėl ragina ir spaudžia Ukrainą suremontuoti „Družbos“ dujotiekį, kuris buvo pažeistas Rusijos smūgių metu.
ELTA primena, kad šeštadienį ryte Izraelis smūgiavo Iranui. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį taip pat patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną, ir nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, nes antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione – Teherano atakos fiksuojamos ir kaimynines arabų šalyse: Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake.
Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą. Taip pat patvirtinta Irano ginkluotųjų pajėgų vado Abdolrahimo Mousavi, gynybos ministro Azizo Nasirzadeh, Revoliucinės gvardijos vado Mohammado Pakpouru ir Nacionalinės gynybos tarybos vadovo Ali Shamkhani žūtis.
Žvalgybos institucijų ataskaitų išklausęs Nausėda: karinis konfliktas nėra neišvengiamas
Metines veiklos ataskaitas Valstybės gynimo taryboje (VGT) pristačiusios mūsų šalies žvalgybos institucijos nurodė, kad karinis konfliktas nėra neišvengiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Išklausėme Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) metines veiklos ataskaitas. Jų pagrindinė mintis yra ta, kad karinis konfliktas nėra neišvengiamas. Situacija tebėra įtempta ir mes, be jokios abejonės, pagal tą situaciją rikiuojame ir savo veiksmus tiek NATO, tiek Europos Sąjungos (ES) formatu. Tačiau turime suprasti vieną dalyką – kad laiko nėra labai daug“, – po antradienį vykusio VGT posėdžio kalbėjo šalies vadovas.
„Manome, kad taikos derybos, kad ir nelabai greitai, bet pasibaigs tam tikru rezultatu ir karas Ukrainoje pasibaigs. Tačiau (apie – ELTA) grėsmes regionui šito pasakyti mes, deja, negalime, – kad grėsmės ES išnyks“, – akcentavo jis.
Sako, kad Kremliaus karo mašina juda visu greičiu
Šalies vadovas taip pat akcentuoja, jog Kremliaus karo mašina šiuo metu juda visu greičiu. Tad, pasak prezidento, svarbu ir toliau remti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pastangas ieškoti taikos sprendimų. Vis dėlto, kaip pažymi G. Nausėda, Lietuva nepritaria taikos bet kokia kaina idėjai.
„Rusijos karo mašina yra įsibėgėjusi ir juda visu greičiu. Ir ji tikrai nėra nusiteikusi gaminti į sandėlį. Taip, šiuo metu (tai – ELTA) yra visiškai panaudojama kare Ukrainoje. Tačiau ji tikrai nebus sustabdyta, jeigu karas Ukrainoje baigsis arba bent jau laikinai baigsis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Bet kuriuo atveju remiame pirmiausia JAV pastangas ieškoti taikos sprendimų. Tačiau taikos sprendimai, visada pasisakėme už tai, neturi būti bet kokia kaina. Šitą kainą pirmiausia turi nustatyti pati Ukrainos visuomenė“, – akcentavo prezidentas.
ELTA primena, kad pastarąjį kartą VGT posėdis buvo sušauktas sausio pabaigoje. Tąkart buvo nuspręsta atidėti „Embraer“ orlaivių įsigijimą iki 2030-ųjų, taip pat buvo pritarta atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Be to, sausio pabaigoje vykusiame VGT posėdyje buvo nutarta stiprinti žvalgybos pajėgumus bei pasirengimą galimai mobilizacijai.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.