Lietuvė šaukiasi pagalbos: Katare užstrigo jos šeima, kreipiasi į institucijas Jau pranešta apie lietuvių evakuaciją

2026 m. kovo 3 d. 12:09
Papildyta
Besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose palietė ir dalį lietuvių. Vilnietė Dovilė Šimonytė feisbuke antradienį paskelbė pagalbos prašymą – moteris tikina, kad Kataro sostinėje Dohoje šiuo metu yra jos 7-erių vaikas ir vyras, kurie negali grįžti namo.
Daugiau nuotraukų (9)
D. Šimonytė sakė nesulaukianti Lietuvos institucijų pagalbos ir dabar gyvenanti visiškoje nežinioje. Tai ji skelbė dar prieš tai, kai antradienį per pietus buvo pranešta apie lietuvių evakuaciją iš Artimųjų Rytų regiono.
„Prašau pagalbos, tikėdama, kad Lietuvoje visgi yra geros valios žmonių-pareigūnų, kuriems rūpi piliečiai. Jau keturias dienas mano 7 metų dukra su vyru užstrigę Dohoje, nežinioje ir nesaugioje aplinkoje.
Nuolatiniai bandymai kontaktuoti su Lietuvos institucijomis atsimuša kaip į sieną, girdime tą patį atsakymą: „Užpildykite formą.“ Karštoji linija jokios papildomos informacijos nesuteikia. Nėra jokio konkretaus plano, kaip ir nėra jokio transporto organizavimo. Iki šiol nėra organizuojamas nei autobusas, nei automobilis, kurie padėtų Lietuvos piliečiams pasiekti saugesnę teritoriją.

Ekspertė įvardijo, kiek Irano ir Izraelio konfliktas gali plėstis: galimas ir migrantų antplūdis

Jokios aiškios krypties, kaip išvykti į saugesnę vietą, iš kurios būtų galima išskristi. Buvo pasakyta, kad galime patys keliauti iki Saudo Arabijos išsinuomotu automobiliu, o praėjus sieną sakė „kad kaip nors, gal kokiu autobusu iki kokio nors artimiausio oro uosto“, – feisbuke rašė vilnietė.
Pasak D. Šimonytės, Lenkijos ambasada jai patvirtino, kad bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis, planuojant tolimesnius veiksmus, tačiau paklausus, ar bendradarbiaujama su Lietuva, atsakymas buvo neigiamas.
„Lenkijos ambasada mus priimtų į evakuacijos planą tik tuo atveju, jeigu būtų bendradarbiaujama su Lietuvos UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA. Man tikrai sunku suvokti, kodėl, kai kalbame apie vaiką ir labai realų saugumo klausimą, nėra aktyvaus tarptautinio koordinavimo, tuo labiau su šalimi kaimyne, strategine partnere. Bent jau taip teigiama iš aukštų tribūnų.
Maža to, mums buvo pranešta, kad patys turime susisiekti su kitų Europos šalių ambasadomis Dohoje ir bandyti patekti į jų evakuacijos sąrašus. Tačiau mes net fiziškai negalime pateikti duomenų – kitų šalių registracijos formos nepriima lietuviško asmens kodo formato. Sistema rodo klaidą ir neleidžia užbaigti registracijos.
Šiandien ir vakar buvo vykdomi skrydžiai iš Dubajaus, Omano, Saudo Arabijos. Mūsų URM tyli jau KETURIAS DIENAS, nors per spaudos konferenciją skalbėsi, jog „bendrauja, renka formas“. Gal jau laikas ne formas, o evakuacinius reisus gyvais žmonėmis rinkti ir pildyti?
Beje, pasidalintose registracijos formose, net nereikia nurodyti savo buvimo vietos, o tik telefono numerį, tačiau kas, jeigu tas telefonas neveiks, nebus ryšio ir interneto, kaip jau buvo įvykę šeštadienį, pirmąją karo dieną?“ – feisbuke skelbė D. Šimonytė.
Vėliau ji pasidalijo ir papildymu – kad atsiliepė Ispanijos ir Belgijos ambasados su kvietimu atsiųsti savo informaciją.
„Lietuva tyli. Labai prašau, padėkite būti išgirstai, dabar didžiausia dovana, kurios be galo laukiu – kuo greičiau apkabinti man brangiausius žmones“, – prašė vilnietė.
Portalas Lrytas dėl šios situacijos kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją. Jos atstovai pakvietė informaciją sekti spaudos konferencijoje, kuri suplanuota antradienį popiet.
Pranešė apie evakuaciją
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dar pirmadienį nurodė, kad šiuo metu Artimųjų Rytų šalyse yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų evakuacija bei repatriacija, kaip tuomet teigė jis, kol kas nėra planuojama, tačiau, jei būtų poreikis, mechanizmai esą paruošti.
„Visus veiksmus siekiame derinti su ES valstybėmis narėmis ir ES institucijomis tam, kad būtų išvengta nesusipratimų. Tam, kad būtų išvengta chaoso. Turime patirtis, kurios ne visos buvo geros iš dvylikos dienų karo, prisimenant, kaip vyko evakuacija, repatriacija birželio mėnesį iš Artimųjų Rytų. Šį sykį norime, kad viskas būtų sklandu“, – akcentavo jis.
Tačiau antradienį per pietus premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad Lietuva pradeda lietuvių evakuaciją Artimųjų Rytų regione.
Irano ir Izraelio bei JAV karas.<br>EPA/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Irano ir Izraelio bei JAV karas.
EPA/ELTA nuotr.
„Atsižvelgdami į situaciją Artimuosiuose Rytuose, pradedame evakuacijos operaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė premjerė. 
Anot Vyriausybės vadovės, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamų grupių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių. 
„Esant ribotoms galimybėms išvykti į saugias šalis, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir kitų aplinkinių valstybių, kur judėjimas sausuma šiuo metu nekelia pernelyg didelių grėsmių gyvybei“, – nurodė ji. 
„Užsienio reikalų ministerija aktyviai dirba ir atskirai informuos apie evakuacijos galimybes tuos asmenis, kurie yra užsiregistravę ir paprašę pagalbos išvykti“, – akcentavo ji. 
Turėjo prisijungti ir pati
D. Šimonytė po šios naujienos teigė, kad jos šeima dėl evakuacijos jokios informacijos dar negavo – laukia daugiau žinių.
„Turbūt išjudėjo visas reikalas“, – Lrytas sakė vilnietė.
Jos vyras su dukra į Katarą išvyko atostogauti – trečiadienį prie jų turėjo prisijungti ir pati Dovilė.
„Tai jau savaime suprantama, kad nebeprisijungsiu. Viskas nuo šeštadienio ir  prasidėjo“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, saugaus plano, kaip palikti Katarą, jos šeimai praktiškai nebuvo.
„Kalbėjau su konsulu iš Abu Dabio – jis pasakė, kad nėra jokio evakuacijos plano. Aš paklausiau, gal tada yra kažkokie kiti būdai, kaip būtų galima išvykti, tai jis pasakė, kad galite važiuoti su kažkokiu automobiliu iki sienos, pasidaryti Saudo Arabijos vizas, tada už sienos galbūt ieškoti kokio autobuso ir su juo važiuoti į kokį artimiausią oro uostą.
Tai mums šitas planas atrodė ypatingai nesaugus ir nepriimtinas, ypač keliaujant su mažu vaiku“, – prisiminė Dovilė.
Smūgiai regione – nuo šeštadienio
Kaip skelbta, šeštadienį ryte Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną, ir nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, nes antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.
Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą. Taip pat patvirtinta Irano ginkluotųjų pajėgų vado Abdolrahimo Mousavi, gynybos ministro Azizo Nasirzadeh, Revoliucinės gvardijos vado Mohammado Pakpouru ir Nacionalinės gynybos tarybos vadovo Ali Shamkhani žūtis.
Savo ruožtu URM šeštadienį išplatino pranešimą, kuriame Lietuvos piliečiai raginami nevykti į Izraelį, Palestiną, Jordaniją ir Persijos įlankos regiono šalis bei nedelsiant išvykti iš Irano. Taip pat rekomenduojama vengti kelionių į kitas Artimųjų Rytų regiono valstybes.
Šiuo metu Izraelyje, Irane ar kitose Artimųjų Rytų šalyse esantys gyventojai raginami būti itin budrūs, atidžiai sekti naujienas, Lietuvos diplomatinių atstovybių rekomendacijas ir pranešimus bei laikytis vietos valdžios institucijų saugumo nurodymų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.