„Manyčiau (…), kad atsakomybės griežtinimas yra kelias, kuriuo turėtume eiti. Dezinformacija gali kelti didžiulių problemų Lietuvoje ir sukeliant tam tikras baimes visuomenėje, destabilizuojant padėtį visuomenėje“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovo patarėjas.
„Todėl, sakyčiau, net tam tikras kriminalizavimas būtų kelias į priekį. Yra tam tikrų iniciatyvų Seime. Aš tikiuosi, kad judėsime link to“, – akcentavo jis.
Kaunas: neatsakingas elgesys turi sulaukti griežtesnių veiksmų
Susiję straipsniai
Panašios pozicijos laikosi ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, neatsakingas elgesys, kuriant bei skleidžiant dezinformaciją, turėtų sulaukti griežtesnio vertinimo.
„Tobulėjant technologijoms, vis aktyviau naudojant tą patį dirbtinį intelektą, socialiniuose tinkluose matome, kaip nesudėtinga yra iškreipti duomenis ir sukurti naujus filmukus arba vaizdinius, kurie neatitinka realybės, ir žmonės pradeda tuo tikėti, o tai yra būtent ta dezinformacija. Tad toks neatsakingas elgesys, faktas, kad turi sulaukti griežtesnių veiksmų ir sankcijų“, – tikino ministerijos vadovas.
„Kiekvieną kartą objektyviai vertiname. Technologijos, deja, tobulėja greičiau nei pareigūnai spėja, sakykime, prisitaikyti. Bet pareigūnai greitai adaptuojasi ir galiausiai pasiveja“, – kalbėjo R. Kaunas.
Kaip skelbta, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) užsakymu atliktas jungtinis tyrimas apie dezinformaciją Lietuvoje parodė, jog beveik pusė šalies gyventojų (49 proc.) dažnai su ja susiduria. Pasak tyrėjų, nors daugelis gyventojų aktualią informaciją bei naujienas sužino iš tradicinių žiniasklaidos kanalų, per socialinius tinklus, kurie dažnai veikia kaip atskira sistema, skatinanti poliarizaciją, neapykantą bei institucinį nepasitikėjimą, juos pasiekia dezinformacija.
Pasak tyrėjų, viena pažeidžiamiausių grupių tampa jaunuoliai, dažniausiai besinaudojantys socialiniais tinklais kaip naujienų šaltiniais.
Krašto apsaugos ministerija siūlo, kaip viešuosius pirkimus gynybos srityje vykdyti skaidriau
Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo užtikrinti skaidresnį viešųjų pirkimų gynybos srityje organizavimą – bus steigiama tarpinstitucinė pirkimų komisija, stiprinamos vidinio audito procedūros, peržiūrimos 74 perkančiųjų organizacijų funkcijos.
Šiuos siūlymus krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Viešųjų pirkimų valdysenos pusėje bus įsteigti papildomi kontrolės mechanizmai, patariančios (…) komisijos, kurios leis mums teisingiau įvertinti vienokį ar kitokį sprendimą. Ministerijoje mes peržiūrime vidinius procesus, kad priimami sprendimai būtų pagrindžiami įvairiais duomenimis, (…) kad sprendimų priėmėjas turėtų galimybę matyti bendrą vaizdą“, – Prezidentūroje žurnalistams pirmadienį sakė R. Kaunas.
KAM numato, kad dalis gynybos pirkimų būtų vykdoma per viešųjų pirkimą „CPO LT“, įvestas išorinis jų kontrolės mechanizmas, Gynybos resursų agentūrai ir Infrastruktūros agentūrai nustatyti centrinių perkančiųjų organizacijų statusą.
Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams taip pat planuojama nustatyti kasmetinius veiklos vertinimo rodiklius, susijusius su viešųjų pirkimų valdysena.
Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, numatytos septynios sritys, kuriose būtų galima tobulinti viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje.
„Gynybos biudžetas yra didelis, apie 50 proc. jo yra skiriama įsigijimams, tai norėtume, kad tie įsigijimai būtų greiti, efektyvūs ir atliekami maksimaliai skaidriai, nes tai yra ir tam tikras politinis klausimas“, – aiškino patarėjas.
D. Matulionio teigimu, po trijų mėnesių prezidentas vėl planuoja susitikti su ministru ir aptarti naujų priemonių rezultatus.
„Dirbame teisinga linkme, prezidentas konstatavo, kad ministro pasiūlymai yra logiški“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministro teigimu, įstatymuose daugybė saugiklių nustatyta ne be reikalo, būtina pagrįsti, kodėl konkretus įsigijimas yra reikalingas.
Todėl, pasak R. Kauno, naują patariamąją komisiją sudarys ne tik krašto apsaugos sistemos, tačiau ir korupcijos prevencijos, viešųjų pirkimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.
„Svarbiausia, kad tai nebūtų deklaratyvu, o atlieptų realų sprendimo priėmimo kelią“, – sakė ministras.
D. Matulionio teigimu, komisija vertins kelis skirtingus gynybos įsigijimų aspektus, ją sudarys ir Prezidentūros atstovas.
„Dažnai krašto apsaugos sistemoje dažnai yra vienas tiekėjas, iš esmės tokiu atveju reikia pagrįsti (pirkimą – ELTA), dėl to ta grupė yra reikalinga. Šalia to dėmesys yra skiriamas pramoniniam bendradarbiavimui – kiek tas tiekėjas įsipareigoja gamybos užtikrinti Lietuvoje“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, KAM, turės nustatyti ribą, kokio dydžio gynybos pirkimus turės vertinti tarpinstitucinė komisija.
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.
Tad Lietuva pernai gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP, o šiemet gynybos finansavimas auga beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžeto išlaidų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025-ųjų sausį.