„Vienareikšmiškai ir aiškiai pasakau – tai kelia įtarimų. Todėl tokiais atvejais, kai kyla įtarimų, mes atliekame vertinimą. Tiesa, skaičiavimas yra labai sudėtingas, ilgas ir darbui imlus, bet mes tą atliekame. (...) Kai įtarimai yra – mes darome gilesnes patikras ir vertiname, ar asmuo gali turimas sumas pagrįsti realiais pajamų šaltiniais“, – pirmadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo A. Klerauskas.
„Jei prisimintume paskutinę politinę kampaniją, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo pasikreipusi į VMI dėl vertinimo atlikimo daugiau kaip 20 asmenų – turbūt iškilus tam tikroms abejonėms bei aplinkybėms. Kai pagal tą prašymą buvo atliekamas detalus vertinimas, vertinome ir deklaruojamus likučius, galimybes juos sukaupti. Visgi vertinimų metu nebuvo nustatyta tokių atvejų, kad turimas likutis visiškai neatitiktų asmens piniginių srautų“, – aiškino jis.
Tiesa, kaip teigia A. Klerauskas, viskas yra daroma pagal turimą VMI informaciją ir vertinimo metu nėra tikrinamas faktas, ar vertinami asmenys realiai turi tariamas lėšas.
Susiję straipsniai
„Pagrindinis uždavinys, kuris mums yra keliamas – vertinti, ar asmuo turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti. Galiu pasakyti, kad tuomet, kai yra atliekama detali analizė konkrečioje situacijoje dėl konkretaus asmens, pagal VMI turimą informaciją, yra vertinama jo galimybė tokias lėšas sukaupti. Tiesa, nėra tikrinamas pats faktas, kad žmogus tą likutį turi“, – teigė VMI direktorės pavaduotojas.
Kaip teigia skirtingų institucijų bei tarnybų atstovai – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir VMI – šiuo metu dar yra atliekami kiti vertinimai bei tyrimai.
Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, tyrimai dėl „Nemuno aušros“ finansavimo šiuo metu yra atliekami, tad imtis įstatymų griežtinimo ar pertvaros būtų skubota. Kita vertus, jis neatmeta, kad reikėtų riboti galimybę skirti aukas politinėms organizacijoms grynaisiais pinigais.
„Turto tyrimas, kaip fenomenas, yra vienas iš prioritetų tiek mūsų tarnybai, tiek STT. Kas liečia partijų finansavimą, tam tikri vertinimai yra atliekami nuolat ir netgi šitais minėtais atvejais – mes juos atliekame, tačiau tyrimai nėra baigti. Dėl siūlymų griežtinti ar keisti tvarką – tai turėtų būti platesnė ir didesnė diskusija. (...) Manau, kad dabar dar būtų skubota, nes mes ir kitos tarnybos šiuo metu atliekame tyrimus“, – kalbėjo R. Kiškis.
„Tiesa, asmeniškai pasisakau už įnašų grynaisiais pinigais ribojimą“, – pridūrė FNTT viršininkas.
ELTA primena, kad anksčiau pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimu, praėjusią savaitę atnaujino Generalinė prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai liepą, siekiant įvertinti, ar „Nemuno aušrai“ 2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.
Kaip skelbta, naujausias bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Kiek anksčiau komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
VRK duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.