Čia atvyko prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene, premjerė Inga Ruginienė, kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavęs profesorius Vytautas Landsbergis. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus renginyje nepasirodė.
Į iškilmingą posėdį atvyko ir Lietuvoje besilankanti Moldovos prezidentė Maia Sandu.
„Mes jau taip gerai gyvename, kad geriau neįmanoma – pavojinga norėt geriau, gali gauti kokio nors nešvaraus cukraus už savo įžūlų norą. Dabar aiškinasi net mokslininkai – ar dabar geriau gyventi, ar blogiau? Gerbiami mokslininkai, kur jūs gyvenote?“ – žurnalistams Kovo 11-osios minėjime sakė V. Landsbergis.
Profesorius kalbėjo apie tai, kad dalis šiuolaikinių žmonių negali tinkamai palyginti, kaip iš tiesų pasikeitė gyvenimo kokybė per pastaruosius šalies nepriklausomybės metus.
„Gal jiems iš tikrųjų dabar blogiau, gal jūs norite pamėginti pastovėti šeštą valandą rytą prie duonos parduotuvės, kuri dar uždaryta, taip kad dalis duos po pusę kepaliuko duonos žmogui su galva. Jeigu tu esi močiutė, tu galėsi atsivesti anūkėlį, tada gausi du kepaliukus – supranti, kaip gerai buvo, galėjai gauti du gabaliukus duonos, jei atsivedi anūkėlį.
Reikėjo mokėti gyventi ir laiku atsivesti anūkėlį – pusę kilogramo cukraus už jį dar tau pridėdavo, paskui tą anūkėlį paskolini dar kitai močiutei, kuri taip pat neteisėtu būdu gauna du puskilogramius cukraus“, – akcentavo V. Landsbergis.
Jis kartu kėlė klausimą, kodėl visuomenė dabar „blūdija“, nesugeba susivienyti bei rasti bendrų, ją vienijančių tikslų, kaip tai vyko Sąjūdžio metais.
Aukščiausi šalies politikai ir išskirtiniai apdovanojimai: Seime – iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas
Pirmasis jau prasidėjus renginiui sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis tvirtino, kad Rusijos agresija prieš Ukraina rodo, jog taika ir saugumas Europoje nėra savaime suprantami, todėl demokratinėms valstybėms būtina išlaikyti vienybę, ginant laisvę ir tarptautinę teisę.
„Ukraina gina tai, ką Lietuva gynė prieš kelis dešimtmečius – teisę būti laisviems, patiems spręsti savo valstybės ateitį ir gyventi nepriklausomoje šalyje“, – kalbėjo J. Olekas.
Pasak jo, Ukrainos kova yra svarbi visai Europai, nes parodo, kad demokratinėms valstybėms būtina išlaikyti politinę valią ir bendras pastangas siekiant užtikrinti saugumą.
Susiję straipsniai
„Ukrainos kova primena visai Europai, kad taika ir saugumas reikalauja nuolatinės politinės valios ir bendrų demokratinių valstybių pastangų“, – teigė Seimo vadovas.
Kalboje J. Olekas taip pat akcentavo, kad dabartinė geopolitinė situacija rodo būtinybę stiprinti valstybės pamatus – rūpintis nacionaliniu saugumu, visuomenės atsparumu ir ekonomikos tvarumu.
„Valstybės stiprybė prasideda nuo jos vidaus. Turime nuosekliai stiprinti valstybės pamatus – rūpintis nacionaliniu saugumu, visuomenės atsparumu ir ekonomikos tvarumu“, – sakė jis.
Seimo pirmininkas taip pat akcentavo demografinės politikos svarbą, pažymėdamas, kad valstybės ateitis priklauso nuo stiprių šeimų, augančios jaunosios kartos ir gyvybingų regionų.
Pasveikindamas M. Sandu politikas priminė, kad Moldova buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę po 1990 m. kovo 11-osios akto paskelbimo, ir pabrėžė Lietuvos paramą Moldovos siekiui tapti Europos Sąjunga (ES) nare.
„Mes gerai suprantame šio Moldovos pasirinkimo reikšmę – Lietuvos patirtis rodo, kokią transformuojančią galią turi europinė integracija. Nuosekliai remiame Moldovos pastangas stiprinti demokratines institucijas, valstybingumą ir siekti narystės ES“, – tikino J. Olekas.
Iškart po to prie tribūnos žengė ir M. Sandu. Ji pasitikta gausiomis susirinkusiųjų ovacijomis. Ji perskaitė gana ilgą ir jautrią kalbą, kreipdama dėmesį į abiejų valstybių patirtos sovietinės okupacijos siaubą, istorinės atminties svarbą, karą Ukrainoje ir Moldovos siekį tapti ES nare, prašydama ir Lietuvos pagalbos.
„1990 metų kovo 11 dieną Lietuva tapo laisva. Pirmoji išsilaisvino iš Maskvos gniaužtų ir tapo pavyzdžiu visiems žmonėms, išdrįsusiems tikėti, kad tai, kas buvo paimta jėga, gali būti sugrąžinta, pasitelkus valią. Tai buvo be galo drąsus žingsnis. Kremlius jį pavadino neteisėtu. Sovietų sąjunga įvedė ekonominę blokadą. Pasaulis tai stebėjo apimtas nežinios, o jūs išlikote tvirti.
Šiandien stoviu prieš jus ne tik tam, kad pažymėčiau šią sukaktį, bet ir kai ką parodyčiau – dokumentą iš mūsų nacionalinio archyvo. 1990 metų gegužės 31 dieną, praėjus 80 dienų po jūsų Nepriklausomybės akto, priimta rezoliucija, kuria pripažįstamas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas.
Didžiuojuosi galėdama pasakyti, kad Moldova buvo pirmoji pasaulyje, pripažinusi jūsų nepriklausomybę“, – rodydama minėtą dokumentą kalbėjo M. Sandu.
Ji priminė, kad tuo metu pati Moldova nebuvo suvereni valstybė, vis dar priklausė Sovietų sąjungai, dėl to Lietuvos pavyzdys jiems buvo tikras įkvėpimas.
„Tokiame nestabiliame pasaulyje demokratinių šalių palikimas pilkosiose zonose kelia tokį pavojų, kokio Europa negali sau leisti. Europos stiprybė yra jos vienybė, mažos ir didelės, rytinės ir vakarinės šalys turi būti kartu“, – pabrėžė M. Sandu.
„Būtent čia Lietuvos balsas yra labai svarbus. Lietuva yra viena iš stipriausių Moldovos rėmėjų. Mes tai jaučiame. Esame už tai dėkingi ir tikimės, kad jūs ir toliau išlaikysite savo tvirtą nuomonę Briuselyje, Europos Vadovų Taryboje, visuose forumuose, kuriuose kalbama apie mūsų ateitį, kad procesas išliktų patikimas, būtų laikomasi aukštų standartų ir durys būtų atviros tiems, kurie iš tiesų to nusipelnė.
Gerbiami Seimo nariai, 1990 metų gegužės mėnesį šalies, kuri dar nebuvo laisva, parlamentaras pamatė, ką padarėte ir pasakė – matome jus, palaikome jus, jūsų laisvė yra teisėta. Dabar būtent Moldova siekia savo vietos laisvų Europos tautų šeimoje. Turėdami tą patį įsitikinimą, tą patį užsispyrimą ir atsisakymą pripažinti, kad mūsų vieta yra kažkur kitur, o ne ES.
1990 metais mums parodėte pavyzdį. Prašau, padėkite sekti savo pavyzdžiu ir dabar“, – tokiais žodžiais savo kalbą užbaigė Moldovos prezidentė.
Islandijos prezidentė: didžiuojamės tapę ledlaužiu
Vaizdo įrašu į susirinkusiuosius kreipėsi ir Islandijos prezidentė Halla Tomasdottir. Ji akcentavo, kad jos šalis visada didžiuosis parėmusi Lietuvos nepriklausomybę ir tapusi ledlaužiu kitoms valstybėms pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Visi Islandijos gyventojai siunčia jums nuoširdžiausius sveikinimus šią ypatingą dieną. Mūsų maža šalis visada didžiuosis tuo, kad žengė žingsnį į priekį ir parėmė jūsų nepriklausomybę, taip tapdama ledlaužiu, praskynusiu kelią ir daugeliui kitų šalių pasekti šiuo pavyzdžiu“, – vaizdo įraše kalbėjo H. Tomasdottir.
„Šilta draugystė tarp mūsų šalių tęsiasi ir patvirtina, kaip svarbu mažoms tautoms laikytis išvien, ginant tarptautinę teisę ir viena kitos suverenitetą. Tegul geri ir produktyvūs mūsų šalių santykiai ir toliau klesti“, – sakė ji.
1991 metų vasario 11 dieną Islandija tapo pirmąja valstybe, oficialiai pripažinusia atkurtą Lietuvos nepriklausomybę