„Jeigu dabar imsiuosi komentuoti naujausio jo pareiškimo – tai aš tik dar prisidėsiu prie šito politiko populiarinimo čia, mūsų viešojoje erdvėje“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo prezidentas.
„Galimas dalykas, kad čia ir yra jo įvairių pasisakymų motyvas – kad mes visi apie jį kalbėtume. Aš nenoriu apie jį kalbėti“, – akcentavo jis.
Seimo narys R. Žemaitaitis Rūtos Janutienės laidoje „OpTV“ teigė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra sukilėliai, nes Nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia.
Vietoj Seimo posėdžių – burokėliai R. Žemaitaičiui: „krovinį“ pristatęs P. Dargis greitai išskubėjo
„Nepriklausomybės Akto signatarai rytoj, Kovo 11-ą, nes vis tiek, jie yra sukilimo dalyviai, juos reikia vadinti. Aš nežinau, kodėl vadina juos signatarais. Arba Nepriklausomybės atkūrimas – nėra, buvo revoliucija Lietuvoje, buvo perversmas organizuotas, buvo sukilimas. Aš juos vadinu sukilimo dalyviais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Vėliau jis pakartojo, jog tai buvo „sukilimas, nuvertė santvarką“.
Susiję straipsniai
Tiesa, nors politikas pabrėžė, kad šią datą reikia branginti, jo pasisakymai sulaukė kritikos.
Šiais R. Žemaitaičio pasisakymais susidomėjo ir sostinės policija, o konservatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
G. Nausėda sako, kad Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota be didesnių iššūkių
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie trūkstamą vokiečių savanorių skaičių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako – didelių problemų dislokuoti pilną brigadą šalyje iki 2027 m. pabaigos nebus.
„Aš manau, kad mes neturėsime didesnių problemų dislokuoti visos brigados čia Lietuvoje. Iš savo pusės padarysime viską, kad jie jaustųsi čia gerai – ne tik patys, bet ir jų šeimos. Skatinsime, kad šeimos intensyviau atvažiuotų, nes tai yra ir puiki reklama šaliai, galimybė populiarėti vokiečių kalbai, kas man, kaip su Vokietija susijusiam žmogui taip pat yra ne paskutinės svarbos klausimas“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje teigė G. Nausėda.
„Manau, kad viskas čia bus gerai ir galiausiai, turiu patikinimus tiek iš paties kanclerio, tiek iš gynybos ministro pono (Boriso – ELTA) Pistoriaus, kad jie susidoros su visais iššūkiais ir įgyvendins savo pažadus laiku“, – akcentavo prezidentas.
Vasarį Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rašė, kad šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. reikiamo karių skaičiaus.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Rowekampas teigė norįs įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje po Vokietijos brigados vėliava tarnybą atlieka 1,7 tūkst. karių. Iki metų pabaigos, planuojama, jų bus daugiau nei 2 tūkst.
Taip pat Lietuvoje jau gyvena 71 šeima ir 133 vaikai.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iš viso 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų.