„Šiandien rezultatai, mano vertinimu, yra pakankamai geri, įstatymo projektas yra aiškus, pagrindiniai didžiosios dalies gyventojų ir turto savininkų lūkesčiai atliepti – tie lūkesčiai, kurie pirminiame projekte nebuvo atliepti, mano žiniomis, patikslinimai keliauja ir bus atliepti“, – LRT radijui trečiadienį sakė merė.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, atlyginant žalą rajone gyvenamąsias sodybas turintiems žmonėms, bus skaičiuojama atkuriamoji arba lyginamoji šio turto vertė, priklausomai nuo to, kuri suma bus didesnė.
„Kas dėl labai aiškių priežasčių nepatenka į įstatymo projekto imtį, esame gavę patvirtinimą ir įsipareigojimą, kad pateks atitinkamai į Vyriausybės ar ministrų įsakymų tvirtinamus projektus. Įstatymo projekto rengimo stadija yra baigta, keliamės į kitą etapą“, – pridūrė A. Miškinienė.
Susiję straipsniai
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą (neatskaičius mokesčių).
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus, mokesčiai nebus atskaitomi.
Pasak merės, vietos gyventojai ir turto savininkai po diskusijų su ministerijos atstovais į planuojamą poligoną vertina gana optimistiškai.
„Nuotaikos ganėtinai optimistiškos, įvertinus visą kelią, kuri nueitas nuo žinios, kad Lazdijų rajono savivaldybė Kapčiamiesčio seniūnijoje planuojamas poligonas iki šios dienos, tikrai buvo šimtai diskusijų, pokalbių ir susitikimų, kurie įtakojo tai, koks projektas šiandien yra parengtas ir svarstomas“, – tikino A. Miškinienė.
Krašto apsaugos viceministro Broniaus Bieliausko teigimu, diskusijų dėl Kapčiamiesčio poligono pradžia buvo sudėtinga, apie projektą buvo skleidžiama buvo daug dezinformacijos.
Visgi jis pabrėžė, kad ministerijai su vietos bendruomene pavyko rasti kompromisą tiek dėl poligono teritorijos, tiek dėl kompensacijų.
„Pradžia tikrai buvo sunki, (…) visiems buvo daug klausimų, labai daug spekuliacijų, labai daug dezinformacijos, labai daug visko, ko gyventojai nežinojo. (…) Gyventojų nuotaikos tikrai keičiasi ir jos keičiasi, kai pasikalbi su jais asmeniškai, keičiasi į gerąją pusę“, – LRT radijui sakė viceministras.
B. Bieliausko teigimu, atsiradus poreikiui, ministerija gyventojus dėl poligono konsultuoja ir dabar.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas bus teikiamas šioje Seimo sesijoje.
Poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams.
Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų.
Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.