Už projektą balsavo 92 parlamentarai, prieštaraujančių ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Kaip rašoma projekte, iki 2027 m. pabaigos siūloma siųsti iki 80 Lietuvos karių ir KAS darbuotojų dalyvauti tarptautinėse operacijose, kuriose personalas veiktų kaip NATO reagavimo pajėgų dalis. Kariai ir darbuotojai būtų dislokuojami tik tuomet, kai atitinkamą sprendimą priimtų Šiaurės Atlanto Taryba.
Taip pat siūloma iki 2027 m. gruodžio 31 d. siųsti iki 20 Lietuvos karių ir KAS darbuotojų dalyvauti tarptautinėse operacijose kaip Europos Sąjungos (ES) kovinės grupės daliai. Jie būtų dislokuojami tokiu atveju, jei sprendimą priimtų ES Taryba.
Susiję straipsniai
Kartu dalyvauti tarptautinėse operacijose iki kitų metų pabaigos siūloma siųsti apie 125 NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnaujančių Lietuvos karių ir KAS tarnautojų. Jų dislokacija įvyktų tada, kai tokį sprendimą priimtų NATO arba ES institucijos.
Galiausiai, iki 2027 m. pabaigos siūloma siųsti iki 160 Lietuvos karių ir KAS darbuotojų, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF), dalyvauti tarptautinėse operacijose. Jie būtų dislokuojami, kai sprendimą dalyvauti priimtų JEF vadovaujanti valstybė, pasikonsultavusi su partneriais.
Įprastai tokios operacijos vykdomos siekiant užtikrinti saugumą, stabilizuoti konfliktų zonas arba stiprinti partnerių pajėgumus.
Lietuvos kariai jose dalyvauja kaip tarptautinių pajėgų dalis.