Lenkams atmetus bendro poligono su Lietuva idėją – L. Kasčiūno žinia apie didelį pralaimėjimą Socialdemokratai ramina, Prezidentūra įvertino sprendimą

„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą (…). Žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti“, – penktadienio popietę asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.

„Lietuvos valdžia jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai. Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini „namų darbai“, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose“, – akcentavo jis.

Konservatorių pirmininkui antrino Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen – anot jos, diplomatinės pastangos nebuvo pakankamos. Kartu politikės manymu, šis lenkų sprendimas gali būti susijęs su prasta Lietuvos valdžios atstovų vykdoma užsienio politika.

„Tai nėra labai gera žinia. Aišku, kad mūsų diplomatinės pajėgos, politikos lyderių pastangos buvo nukreiptos kalbėtis su mūsų artimiausiais sąjungininkais, tame tarpe – ir dėl bendro tokio sprendimo. Apmaudu, kad nepavyko. Matyt, gal kažkur reikėjo ir daugiau pastangų“, – Eltai teigė parlamentarė.

„Kitas dalykas, kuris yra svarbus, jog su mūsų užsienio politika pastaruoju metu ne viskas gerai. Yra labai daug blaškymosi, daug alternatyvių linijų nuo „Nemuno aušros“ iki valstiečių ir žaliųjų. Neįmanoma įsivaizduoti, kad artimiausi mūsų sąjungininkai to nepastebi. Manau, kad tai irgi daro žalą (…). Čia aš matau daug mūsų koalicijos klaidų, kurios įvairiausiose temose ataidi blogomis žiniomis – nuo investicinio klimato iki tokių mūsų kaimynų sprendimų“, – pridūrė ji.

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Lenkijai atsisakius su Lietuva kurti bendrą Kapčiamiesčio karinį poligoną, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius šiuo klausimu tragedijos neįžvelgia. Anot jo, jau nuo pat pradžių Kapčiamiesčio poligono projektas buvo skirtas tik Lietuvai, o pasiūlymas kurti bendrą poligoną atsirado spontaniškai.

„Manau, kad didelės tragedijos nėra. Mes ir iš pradžių kalbėdami apie poligonų plėtrą ir naujų statybą, niekada to nesiejome su kokiais nors mūsų kaimyninių valstybių įsipareigojimais. Jie atsirado kažkaip spontaniškai. Tai yra kaip yra“, – Eltai penktadienį teigė R. Sinkevičius.

Politikas taip pat pažymėjo, kad pasirodžius kalboms apie bendrą poligoną ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tokie siūlymai jam neatrodė realistiški. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą Lenkijos vadovui Karoliui Nawrockiui steigti bendrą poligoną jis vadina draugišku gestu.

„Nemaniau, kad tai yra realistiška. Ne tik, kad bendras poligonas pasiūlytas buvo, pasiūlyta ir bendra LEZ. Lietuvoje LEZ trūkumo nėra. Čia turbūt tokie kaip ir kalbos metu (išsakyti – ELTA) draugiški gestai“, – sakė R. Sinkevičius.

Parlamentaras svarsto, jog Lenkija apskritai šio klausimo nebuvo iš anksto apgalvojusi ar jam pasiruošusi.

„Kai gavo šitą pasiūlymą, matyt, panagrinėjo jo galimo įgyvendinimo ekonomines ir politines sąlygas (...). Galėjo būti taip, kad jie paskaičiavo, kad ekonomiškai nėra patrauklu, kad jie gali tuos pinigus skirti savo ginkluotei ir pan.“, – sakė jis.

R. Sinkevičius pabrėžė ir tai, kad Lietuva Kapčiamiesčio poligono steigimui pradėjo ruoštis jau seniai, visos reikiamos procedūros atliktos – tiek su tarnybomis, tiek su gyventojais, tiek su įstatymais.

„Pradėjus procesą Lenkijoje, visas tas reikalas mažiausiai pusei metų, o gal ilgiau užsitęstų. Priklausomai nuo to, kaip reaguos tauta, kaip ji žiūrės, o ir politinė priešprieša Lenkijos parlamente didžiulė. Kai viską vertini, tai nematau tokios didelės tragedijos“, – kalbėjo socialdemokratas.

Galiausiai, pažymėjo NSGK pirmininkas, dviguba nuosavybė ne visuomet yra pats geriausias variantas.

„Ir vadybos, ir treniruočių grafiko prasme. Viską reikia derinti abiem, viskas užima laiko, biurokratijos ir visokie kitokie dalykai. Sakau, jeigu du broliai po 50 proc. akcijų turi, didžiausia tikimybė, kad susibars“, – teigė R. Sinkevičius.

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas G. Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.

Lenkijai atmetant bendro karinio poligono steigimo idėją, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, jog tokių planų – nebuvo. Pasak jos, su Varšuva buvo derinamos tik bendros karinės pratybos.

„Aš tikrai negalėčiau fiksuoti, kad buvo planai kurti bendrą (poligoną – ELTA), kadangi ministras buvo nuvykęs ir aš žinau, kad buvo susitikimai, buvo kalbama apie bendras pratybas, tai aš manau, kad Lenkija turi savo planus, yra pasirengusi ir išreiškusi norą dalyvauti kartu treniruojantis. Jeigu jie priims kitus sprendimus, tai bus kiti sprendimai, bet tokio, kad čia buvo planų kurti bendrą (poligoną – ELTA), tai ne, nebuvo. Buvo tik kalbama kaip galimybė, kadangi Baltarusijos pasienyje poligonas, Lietuva planuoja, buvo kalba ir apie Lenkiją“, – Eltai penktadienį sakė socialdemokratė.

„Pratybos yra svarbu ir derinti veiksmus, jeigu ateitų diena X, o dėl poligono steigimo kiekviena valstybė priima sprendimus pati“, – akcentavo ji.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė tikina, jog nors Lietuvos lūkesčiai dėl bendro poligono steigimo galimybės buvo kitokie, dramatizuoti nereikėtų.

„Vertinu (pasirodžiusią informaciją – ELTA) kaip prieštaringą prieš tai buvusiai, nes tada ministras kaip ir sakė, kad tas noras iš Lenkijos pusės yra, o dabar suprantu, kad jau nebe, tai galbūt ministras atsakys, kas čia pasikeitė“, – Eltai sakė A. Norkienė.

„Mūsų norai yra vieni, kita valstybė, vadinasi, turi savo kažkokius matymus ir ne visada tie norai sutampa. Bet kokiu atveju, tai yra kaimynė – turime tartis. Pasiūlėme, pabandėme, jų sprendimas galbūt kitoks (…). Kiekvienas iš pradžių žiūrime savo valstybės reikalų, gal dar keisis ta nuomonė (…). Tikrai nedramatizuoju“, – kalbėjo parlamentarė.

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Lenkijai atsisakius su Lietuva kurti bendrą Kapčiamiesčio karinį poligoną, Prezidentūra teigia, jog toks Varšuvos apsisprendimas yra suprantamas. Visgi pabrėžiama, jog šis sprendimas nekeičia Lietuvos ir Lenkijos bendro įsipareigojimo ginti Suvalkų koridorių, be to, vis dar galioja pasiūlymas rengti bendras karines pratybas.

„Lenkijos apsisprendimas tokio poligono nesteigti yra suprantamas. Šis apsisprendimas niekaip nekeičia Lietuvos ir Lenkijos bendro įsipareigojimo dėl Suvalkų koridoriaus teritorijos saugumo ir apginamumo“, – atsakyme Eltai teigia Prezidentūra.

„Lieka galioti ir Lietuvos pasiūlymas rengti bendras karines pratybas, skirtas stiprinti abiejų valstybių ir viso NATO rytinio flango gynybą. Lietuvos ir Lenkijos nuoširdus bendradarbiavimas, taip pat ir gynybos srityje, yra svarbus ir viso regiono saugumo faktorius“, – priduriama atsakyme.

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.