Pateikė daugiau detalių apie Varėnos rajone nukritusį droną: rastas variklis, nepastebėjo nei kariuomenė, nei pasieniečiai

Kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis nurodė, kad galimai drono nuolaužų rinkimo darbai vis dar tęsiasi, rastas degimo variklis. Kas iš tiesų čia nutiko ir kas per objektas įskrido į šalį, nustatys tyrimas. Kol kas sprogmenų incidento vietoje nerasta.

Įvykio vietoje esanti Lrytas žurnalistė Greta Bruzgytė pranešė, kad apie 18 valandą įvykio vietoje vis dar dirbo gausios tarnybų pajėgos, tarp kurių – ir ugniagesiai bei Karo policija. 

Prie užšalusio ežero, kur ir nukrito objektas, vakare patraukė ir nemažai smalsuolių, čia atvyko ir Varėnos meras Algis Kašėta su komanda. Ugniagesiai gelbėtojai įvertinę ledo storį iš pradžių kojomis žengė link nukritusio ir sudužusio objekto, vėliau link jo pradėjo ir šliaužti. Visgi netrukus teko apsisukti ir grįžti.

Kaip jau anksčiau skelbė Lrytas, Varėnos rajone pirmadienio naktį nukrito į droną panašus objektas. Iš vaizdinės medžiagos, kurią gavo Lrytas, matyti, kad objektas sprogo, jo dalys pabiro po vis dar užšalusį Lavyso ežerą.

Sprogimo garsą naktį išgirdo Lavyso kaimo gyventojai. Nukentėjusiųjų nėra.

Šaltinių teigimu, apie 3 valandą nakties objektas praskrido pro netoliese esančius kaimus, sprogo ir nukrito į Lavyso ežerą. Lietuvos kariuomenė neilgai trukus patvirtino šią informaciją.

„Pirminiais duomenimis objektas (galimai dronas) šiąnakt kirto Lietuvos sieną ir nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. Šiuo metu įvykio vietoje aktyvuotas planas SKYDAS. Patvirtiname, kad įvykio vietoje matomos nuolaužos, dirba policija ir PAGD, taip pat į vietą stebėjimui vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis“, – kiek anksčiau pirmadienį nurodė kariuomenės atstovas G. Ciunis.

Premjerė Inga Ruginienė savo ruožtu ramina, kad dėl Varėnos rajone nukritusio objekto pavojaus gyventojų saugumui nėra.

„Atsižvelgdama į situaciją, rytoj 10.00 val. šaukiu Nacionalinio saugumo komisijos posėdį, kuriame bus pristatytos visos su šiuo įvykiu susijusios aplinkybės. Visa vieša informacija Lietuvos kariuomenė dalinsis su visuomene reguliariai ir kaip galint greičiau“, – nurodė premjerė.

Lietuvos kariuomenės atstovas G. Ciunis pirmadienio vakarą pateikė daugiau detalių apie naktį įvykusį incidentą. Pasak jo, pirmadienį Bendrasis pagalbos centras ir Lietuvos kariuomenė gavo pranešimus apie Lavyso ežere esančią skylę ir aplink ją matomas nuolaužas, metalo gabalus.

Kariuomenė skambučio sulaukė maždaug po pietų – vietinis gyventojas pranešė, kad apie 3 val. nakties jis girdėjo sprogimą ir į droną panašų garsą. Atvyko visos tarnybos.

„Kas tai yra per objektas, paaiškės po tyrimo. (...) Bet kas yra akivaizdu ir ką galime pasakyti, jau yra surastas vidaus degimo variklis, vidaus degimo varikliai naudojami kai kuriuose dronuose, taip pat irgi matėte, kaip ežeras atrodo ir skylė tikrai labai panaši į sprogimo vietos padarytą skylę. 

Tai galima daryti tokią prielaidą, labai nenuklystant į šoną, kad tai galėjo būti dronas“, – teigė G. Ciunis.

Pasak jo, galimo drono nuolaužų ant ledo vis dar yra, dalies jų vis dar ieškoma, bet patekimas prie jų dėl gamtinių sąlygų – sudėtingas. Darbai incidento vietoje vis dar vykdomi, tikėtina, kad jie bus tęsiami ir iš ryto.

„Ką dar galiu pasakyti, kad sprogmenų nėra rasta. Yra rastas vidaus degimo variklis, metalinės, plastikinės detalės. Sprogmenų nėra rasta“, – nurodė kariuomenės atstovas.

Iš kur galėjo atskristi galimas dronas, kariuomenė kol kas nenustatė.

„Aišku, mes esame labai arti Baltarusijos sienos. Tai irgi tarsi tyrimo dar nepadarėme, bet labiausiai tikėtina prielaida, kad yra iš tos pusės“, – aiškino G. Ciunis.

Jis taip pat patvirtino, kad pagrindiniais Lietuvos kariuomenės radarais, kurie stebi šalies oro erdvę, tokia atžyma nebuvo fiksuota.

„Aišku, šiuo metu karinės oro pajėgos dar tikrina visus duomenis, žiūri, kaip tuo metu atrodė tas bendras oro paveikslas. Taip pat ir antžeminę oro gynybą atliekantys vienetai (…) savo radarais šio objekto jie nefiksavo“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.

Panašu, kad galimai drono skrydžio nefiksavo ir pasieniečiai. 

„Nematė ir negirdėjo drono skrydžio ar kažkokio panašaus garso į tai“, – pažymėjo jis.

Šiuo metu, tęsė G. Ciunis, ir toliau renkami įkalčiai, stengiamasi prarasti kuo mažiau detalių. Vėliau jos bus išvežamos tyrėjams, bus identifikuojama, kas tai per objektas ir kodėl apskritai įvyko incidentas.

Kokio pavojingumo buvo šis objektas, esą paaiškės vėliau, tačiau, anot G. Ciunio, apskritai sprogimas visada yra pavojingas.

„Jeigu sprogmenų dabar nerasta, tai nereiškia, kad jų prieš tai negalėjo būti. Kad nerasta sprogmenų dabar, nereiškia, kad tas sprogimas negalėjo įvykti – galbūt tiesiog susprogo ir nieko nebeliko.

Bet neturėtume leistis toli į tas spekuliacijas, kadangi visa tai parodys tyrimas, kuris bus atliekamas iš karto išsivežus paskutines detales“, – pabrėžė G. Ciunis.

Kiek gali užtrukti tyrimas, kol kas neaišku, tačiau, pasak kariuomenės atstovo, tikėtina, kad tai netruks labai ilgai.

„Detalės nėra kažkokios labai mistinės. Jos nėra nematytos“, – sakė jis.

Įvykis, per kurį į Lietuvą šiąnakt įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, dronas, bus tiriamas jau atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, nurodė Generalinė prokuratūra.

„Reaguojant į įvykį ir šiuo metu turimą pradinę informaciją, priimtas sprendimas jį tirti kaip vieną iš epizodų 2022 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“, – Eltą pirmadienio vakarą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Paaiškėjus apie pirmadienio naktį Varėnos rajone, prie Lavyso ežero, nukritusį bei valstybės sieną kirtusį, įtariama, droną, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako – kol tęsiasi karas Ukrainoje, tokių incidentų tikimybė išlieka aukšta.

„Kol Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka aukšta, todėl Lietuva investuoja į oro gynybą ir stebėjimo stiprinimą. Visgi reikia pripažinti, kad oro gynyba yra vienas didžiausių iššūkių visame NATO. Artimiausiu metu vykstu į Ukrainą tęsti konsultacijas ir derybas dėl inovacijų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė ministras.

„Reikia priimti naują realybę, bet neturime teisintis ir nusimesti atsakomybės – turime dirbti dar didesniu tempu, stiprinant oro stebėjimo ir gynybos pajėgumus“, – pabrėžė jis.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo, šiuo metu dirba visos atsakingos institucijos: Lietuvos policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), kariuomenės pajėgos.

„Tyrimas įvertins ir nustatys visas aplinkybes – visos versijos tiriamos. Visa vieša informacija bus dalijamasi reguliariai ir kuo operatyviau“, – akcentavo R. Kaunas.