G. Nausėda sudrausmino I. Ruginienę: „Premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų iš uždaro susitikimo“

„Premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų – juo labiau, iš uždaro susitikimo, kur iš tikrųjų mes diskutavome, tame tarpe, ir apie šį (Taivaniečių atstovybės pavadinimo – Lrytas) klausimą. Dar kartą kartoju – gali būt pavadinta Taipėjaus, gali būti pavadinta kitu pavadinimu, bet tai yra klausimas, kuris yra susijęs su abejomis pusėmis.

Tiek su valstybe, kurioje ši atstovybė yra įsteigta, tiek ir su pačia atstovybe, kuri yra įsteigta ir kurios pirminis pavadinimas buvo skirtingas“, – žurnalistams po Prezidentūroje vykusio susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pastebėjo, kad diskusijos dėl potencialių atstovybės pavadinimo pokyčių gali sukurti naują dilemą.

„Turime konstatuoti, kad iškils labai aiškus klausimas – arba Taivaniečių atstovybė apskritai, arba jokios atstovybės. Taip gali atsitikti“, – įspėjo prezidentas.

Primename, kad premjerės I. Ruginienės pasisakymai interviu portalui Lrytas užminė mįslę, kokia yra tikroji prezidento bei užsienio reikalų ministro nuomonė apie Taivaniečių atstovybę bei galimą jos pavadinimo keitimą.

„Ne įrašui galėčiau pasakyti, kokia buvo jų nuomonė“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.

Vyriausybės vadovė yra teigusi, jog nematytų problemos, kodėl nebūtų galima pakeisti Pekino įniršį įžiebusio Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Visgi, nei šalies vadovas G. Nausėda, nei ministras Kęstutis Budrys to viešai nėra kalbėję.

Priešingai – prezidentas yra teigęs, kad sprendimas dėl atstovybės pavadinimo yra Taivano rankose. Tuo metu K. Budrys yra aiškinęs, jog svarbu apsaugoti „tam tikrus pamatinius principus“.

Beje, I. Ruginienė patikino, kad vasarį vykusiame susitikime Prezidentūroje G. Nausėda pritarė visoms jos anksčiau išsakytoms pozicijoms dėl Taivaniečių atstovybės.

„Susitikime pritarė toms pozicijoms, kurios ir buvo anksčiau išsakytos“, – interviu patikino premjerė.

Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje vis iškylančias diskusijas dėl Lietuvos santykių su Kinija, prezidentas teigė manantis, kad šis klausimas kartais įgyja „įvairias potekstes“.

„Mes pirmiausiai turėtume suprasti, kad Taivano atstovybės pavadinimo klausimas yra išspręstas prieš keletą metų – galime vadinti jį klaida, galime vadinti kitaip. Bet tai yra klausimas, kuris – na, pripažinkime, tai buvo tam tikras Taivano iškovojimas santykiuose su aplinkinėmis arba kitomis pasaulio valstybėmis. Tai buvo kuoliukas, kurį jie įkalė“, – kalbėjo prezidentas.

„Dabar klausimas yra štai toks: ar Taivano atstovybės pavadinimo keitimas yra įmanomas ir ar mums neteks susidurti su kitokio pobūdžio klausimu – arba Taivano atstovybės pavadinimas toks, koks jis yra, arba apskritai jokios Taivano atstovybės“, – pakartojo jis.

Šalies vadovas pabrėžė, jog Lietuva siekia išsaugoti dalykiškus santykius tiek su Taipėjumi, tiek su Pekinu. Vis tik, jis akcentavo – Vilnius nėra pasirengęs sutikti su Kinijos keliamomis sąlygomis santykių gerinimui.

„Mes tikrai nesame pasirengę bet kokiomis sąlygomis arba su ištiesta ranka priimti ultimatyvius reikalavimus“, – aiškino jis, pridurdamas, jog būtų galima laipsniškai gerinti dvišalius santykius ir grąžinti aukštesnį diplomatinio atstovavimo lygį.

„Pirmiausiai, pavyzdžiui, pademonstruojant gerą valią ir grąžinant diplomatinį atstovavimą bent jau į kito po ambasadoriaus rango asmenų atstovavimą“, – kalbėjo prezidentas.

Tiesa, kaip ir anksčiau, G. Nausėda pridūrė, jog bendradarbiavimo su Taivanu potencialas nebuvo išnaudotas.

„Galėjome pasiekti kur kas daugiau, nei pasiekėme“, – kalbėjo jis.

„Tas potencialas buvo išnaudotas tik labai maža dalimi. Ir vienas iš užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio uždavinių yra pamėginti šį potencialą atskleisti – pirmiausiai, per sukūrimą tam tikrų programų, kurios labai aiškiai atspindėtų ir taivaniečių įsipareigojimus, planus, ir kad būtų galima vykdyti labai aiškų tokio plano įgyvendinimo monitoringą“, – pridūrė G. Nausėda.

Ir nors sudrausmino dėl pasisakymų apie Taivaniečių atstovybę, G. Nausėda patikino neturintis esminių priekaištų I. Ruginienei dėl jos retorikos ir pozicijų užsienio politikos klausimais.

„Kažkokių esminių priekaištų neturiu, retorikos kartais pasitaiko įvairios. Kartais retorika vienaip ar kitaip yra interpretuojama. Kol kas, man atrodo, pagrindiniais klausimais, esminiais klausimais mes sutariame. Jeigu pradėsime nesutarti, aš būsiu pirmas, kuris jums tai pasakys“, – patikino jis.

Prezidentūroje Seimo frakcijų vadovai diskutavo tuo pačiu metu, kol Vyriausybėje posėdžiavo Nacionalinio saugumo taryba ir aptarinėjo situaciją dėl Varėnos rajone nukritusio ir sprogusio, kaip įtariama, drono.

Dar prieš susitikimą Simono Daukanto aikštės rūmuose opozicijos atstovai kėlė klausimus – kodėl prezidentas ir premjerė tuo pačiu metu rengia skirtingus susitikimus?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė – atrodo, kad G. Nausėda ir I. Ruginienė ir premjerė „jau nebegali susėsti prie vieno stalo“.

„Privalome liautis tarpusavyje ginčytis, ieškodami kaltų. Prezidentas ir premjerė neturi varžytis tarsi vaikų darželyje, kuris pirmas surengs pasitarimą šia tema. Vietoje to būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų – diegti efektyvias dronų detekcijos sistemas, stiprinti oro gynybą ir rengti pajėgas, gebančias operatyviai neutralizuoti tokias grėsmes“, – dėstė jis.

Panašiai reagavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Laiku reaguoti į sprogusį droną svarbu. Aptarti užsienio politikos svarbiausias nuostatas taip pat svarbu. Darant tai tuo pačiu metu skirtingose vietose rodo negebėjimą Vyriausybei dirbti vieningai su Prezidentūra. Nebent tai daroma sąmoningai. Pavyzdžiui, žinant, kad jau prieš savaitę paskelbtas susitikimas dėl užsienio politikos Prezidentūroje suplanuotas 10 val., tuo pačiu metu sukviesti pasitarimą Vyriausybėje dėl drono incidento.

Toks antklodės tampymas rodant, kas svarbesnis, labiausia kenkia tiems, kuo iš tiesų turėtų rūpintis abi institucijos – Lietuvos žmonių saugumui“, – „Facebook“ rašė Seimo vicepirmininkė.

Pagal pirminį planą, pasitarime turėjo dalyvauti ir premjerė I. Ruginienė. Tačiau po to, kai pirmadienio naktį Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, dronas, tuo pačiu metu ministrė pirmininkė pranešė šaukianti Nacionalinio saugumo komisijos posėdį Vyriausybėje.

Opozicijai prakalbus apie prezidento ir premjerės konkurenciją, pats G. Nausėda, jog rungtyniavimo tarp jo ir I. Ruginienės – nėra.

„Konkurencija būtų tada, jeigu mes būtume skyrę susitikimus absoliučiai tai pačiai temai. Mūsų gi renginys buvo paskelbtas jau prieš gerą savaitę ir jis buvo iš anksto labai gerai žinomas – ir jo turinys, ir jo klausimai.

Tai yra, pirmiausiai, pasitarimas su skirtingų, ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos frakcijų vadovais – tam, kad aptartume, kad Lietuvos užsienio politika atliepia mūsų interesus, kiek skirtingi yra mūsų požiūriai į visus mano čia išvardintus klausimus“, – akcentavo šalies vadovas.

„Buvo skirtingo pobūdžio du susitikimai, tiesioginės konkurencijos šituo aspektu aš neįžvelgiu“, – pabrėžė G. Nausėda.