I. Ruginienė patvirtino: Varėnos rajone nukritęs dronas – ukrainiečių, ragina susilaikyti nuo spekuliacijų

Jam pasibaigus Vyriausybės vadovė patvirtino, kad dronas yra ukrainiečių, atklydęs dėl vykdomos operacijos prieš Rusiją.

„Šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas, ir jis susijęs su operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galime tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas.

Į situaciją buvo nedelsiant sureaguota, suveikė visos numatytos procedūros, teritorija apsaugota, įvykio vietoje dirbo atsakingos tarnybos kartu su kariuomene“, – dėstė premjerė.

Pasak I. Ruginienės, šiuo metu dėl incidento vyksta tyrimas, analizuojami duomenys.

„Visiškai tikslius duomenis turėsime šiek tiek vėliau. Tyrimas atsakys į esminius klausimus, koks tai buvo objektas ir daugiau, matyt, suteiks informacijos ir apie incidentą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Tiesa, tęsė ji, viešojoje erdvėje jau pasirodo spėlionių, ar tai galėjo būti „Shahed“ tipo dronas – I. Ruginienės teigimu, tokių išvadų daryti dar negalima.

„Kol kas tokios prielaidos nėra patvirtintos, todėl spekuliuoti būtų neatsakinga. Turime aiškiai įvardinti, kad tai nėra lokalus incidentas – tai yra platesnės saugumo realybės dalis, Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą sukuria papildomas rizikas visam regionui ir tokio pobūdžio incidentai tampa sunkiau prognozuojami“, – dėmesį atkreipė I. Ruginienė.

Netrukus ministrė pirmininkė kreipėsi ir į visuomenę – dėkojo už budrumą, greitą reagavimą ir pranešimus.

„Ir labai norėčiau visuomenę paskatinti – jeigu kyla koks įtarimas, užfiksuotas tam tikras įtartinas objektas ar judesys, prašau nedelsiant informuoti pagalbos telefonu tarnybas.

Tik visi susitelkę bendram tikslui galime sukurti saugią sistemą“, – aiškino I. Ruginienė, taip pat paraginusi viešojoje erdvėje neplatinti nepatikrintos informacijos ar nepatikrintų vaizdų.

„Tarnybos veikia aktyviai pagal sukurtus algoritmus, bet šitame visame procese ir civilinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį, reaguodama ir operatyviai perduodama informaciją“, – sakė ji.

Visgi paklausta, kaip galėjo suveikti visos procedūros, jeigu droną girdėjo tik žmonės, o tarnybos jo nefiksavo, premjerė aiškino, kad tarnybos reagavo vos tik gavusios signalą.

„Kai tik gavome signalą, tarnybos reagavo čia ir dabar, buvo įvestas planas „Skydas“ ir apribota teritorija. Iš to mes ir turime informaciją, kas iš tikrųjų įvyko.

Šiai dienai prioritetine tvarka dirbame ties stipresne oro gynybos sistema, ir šių metų gale, labai tikimės, kad turėsime didesnius ir geresnius pajėgukus identifikuoti dronus, kurie juda ne taip aukštai, kaip mes esame įpratę, ir tai, matyt, užpildys tas spragas, kurias turėjome iki šiol“, – nurodė Vyriausybės vadovė.

Visgi kylant klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, I. Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.

„Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai norėčiau, kad gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum nueiti ir išsirinkti tai, ko tau reikia, ir nusipirkti“, – kalbėjo premjerė.

„Deja, pasaulyje taip nėra. Įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios“, – pridūrė ji.

Pasak jos, Vyriausybė jau užtikrino rekordinį biudžetą gynybai, vadinasi, pinigai nėra problema.

„Pinigų yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai. Tai, deja, yra, kaip yra. Mes deramės ir viską darome, kad kuo greičiau gautume tam reikalingas sistemas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Anot jos, pirmosios reikiamos priemonės į Lietuvą atvyks jau šįmet, tačiau pabrėžė, kad visas procesas tęsis ganėtinai ilgai.

Tuo metu paklaustas, ar tenkina tokie tempai, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sutiko, kad situacija nėra lengva.

„Situacija yra tokia, kad kas buvo dešimtmečiais nedaroma arba daroma taip fragmentiškai, mes turime padaryti per keletą mėnesių ar keletą metų.

Be abejo, kaip vado, kaip ir bet kurio piliečio, netenkina, aš norėjau jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją.

Tačiau yra tam tikri objektyvūs niuansai, kurie priklauso ne nuo mūsų, tačiau aš tik užtikrinu, kad iš kariuomenės po praeitų metų incidentų buvo pateikti visi operaciniai reikalavimai, kokios įrangos, technikos galima įsigyti, buvo tam skirta pusė milijardo eurų, kas yra išdėliota laike pagal tuos realius įsigijimo gebėjimus“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Aš norėčiau greičiau, bet yra gyvenimas, kuris diktuoja savo tempą“, – pridūrė kariuomenės vadas.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patikino, kad antradienį išvyksta į Ukrainą. Vizito tikslas, pasak ministerijos vadovo – spartinti technologijų įsigijimą, bendrų projektų pradžią bei galimybę stiprinti Lietuvos oro erdvės stebėjimo bei gynybos sistemas.

„Šiandien išvykstu į Ukrainą“, – sakė R. Kaunas.

„Į Ukrainą vykstame su tikslu greičiau spartinti tiek technologijų įsigijimą, tiek bendrų projektų startą ir galimybę stiprinti mūsų oro erdvės tiek stebėjimą, tiek galimybę apsiginti“, – kalbėjo jis.

Kaip jau skelbta anksčiau, pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. 

Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškiaz, kad jų negalėjo būti.

Šiuo metu yra renkami įkalčiai ir detalės, policija saugo teritoriją.