„Prieš“ balsavo šie parlamentarai: „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi – iš valdančiosios daugumos.
Balsavime susilaikė: „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat dažnai atskirąją nuomonę turintis demokratas Linas Urmanavičius.
Reikėtų paminėti, kad kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač tie, kurie priklauso „Nemuno aušrai“, balsavo „kojomis“ – t.y. salėje anksčiau buvo, bet jokio mygtuko nespaudė.
Įdomu ir tai, kad keli „aušriečiai“ projektą visgi palaikė: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys. Taip pat ir nemažai kritikos visam procesui turėjęs valstietis Dainius Gaižauskas.
Atvyko merė ir keliolika protestuotojų
Nuo ryto parlamente pasirodė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Ji buvo susitikusi ir su bendrapartiečiais demokratais.
Prieš vidurdienį, kai jau turėjo būti pristatytas poligono projektas, Seimo balkone pasirodė keliolikos žmonių grupė su baltais raiščiais ant akių. Juos šie užsidėjo prie tribūnos stojus krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui.
Susiję straipsniai
Prezidentūra yra ne kartą akcentavusi, kad Kapčiamiesčio poligono projektas bus tarsi lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar ši valdančioji koalicija yra tvari.
Dėl poligono nuolat šiaušiasi „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis, taip pat ir dalis valstiečių. Tiesa, palaikymą projektui žada opozicija, tad balsų tikrai pakaks. Lieka tik klausimas, kiek jų suneš savi.
„Tikrai svarbus klausimas. Džiugu, kad visi kartu dalyvaujame šito klausimo sprendime, jog jis nėra daromas paslapčia, o visada, nuo pat pradžių buvo viešai, aiškiai ir, manau, gana tiksliai komunikuojamas“, – stojęs prie tribūnos kalbėjo R. Kaunas.
Jis tvirtino, kad naujas poligonas reikalingas siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius.
„Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino ministras.
„Lietuvos karys yra lygiai toks pats profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, pavyzdžiui, chirurgas. Mes, eidami pas chirurgą, norime, kad apie tai, kaip atlikti operaciją, jis būtų paskaitęs ne tik iš vadovėlio, bet ir būtų ne vieną kartą pasipraktikavęs“, – pabrėžė R. Kaunas.
Aštriais klausimais užmėtė savi
„Nemuno aušros“ narys A. Gedvilas suabejojo, ar poligonas dabar tikrai yra didžiausias prioritetas, kai Lietuvos oro erdvę ir toliau nepastebimai kerta dronai.
„Po vakarykščio incidento Varėnos rajone, kai sudužo ir oro gynybos sistemos nepastebėjo, nenumušė drono, eilinį kartą turbūt susidaro įspūdis, kiek spragų turi Lietuvos oro gynybos sistema. Akivaizdu, kad šiuolaikinio karo taisyklės negrįžtamai pasikeitė.
Tai vis dėlto klausimas būtų – ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai? Aš suprantu, kad sviestu košės nepagadinsi, ir poligonas, kaip priemonė, būtina, tačiau jo kaina ir kaip prioritetas kelia šiek tiek abejonių“, – svarstė „aušrietis“.
R. Kaunas sutiko, kad tai – aktualus pastebėjimas.
„Šiai dienai mes diskutuojame, kad neturime dar kol kas pilnai integruotų visų norimų radarų, kurie jau yra užsakyti ir jau palaipsniui atvyksta į Lietuvą, bet pramonė yra tokia, kad ji geba kai ką pagaminti tik 2027, 2028 metais, bet faktas, kad pati technologija yra užsakyta ir atvyksta. Ir pagrindinė problema yra tokia, kad jeigu mes oro gynybos stiprinimą būtume pradėję prieš dešimt metų, turėdami atitinkamai didelį gynybos biudžetą, šiai dienai mes turbūt neturėtume galimai tokių incidentų, kurie nutinka dėl karo Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.
Lygiai taip pat, tęsė R. Kaunas, jeigu šiandien nevystysime savo sausumos pajėgumų, neleisime sausumos kariuomenei stiprėti ir augti, po dešimties metų galime lygiai taip pat sakyti, o kodėl gi nėra nieko padaryta, kad Lietuvos karys gebėtų atitikti NATO standartus.
Kritikos strėlių R. Kaunas gavo ir iš kito savo koalicijos partnerio – valstiečio D. Gaižausko.
„Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – kalbėjo parlamentaras.
D. Gaižausko teigimu, informaciją apie poligoną reikėjo rinktis tik iš viešosios erdvės, R. Kaunas esą nesiteikė ateiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį ir iki įstatymo pateikimo net nepateikė jo projekto.
„Nors mes turime jums labai specifinių klausimų, kurie yra po slaptumo žymomis“, – aiškino valstietis.
„Aš tikėjausi, kad jūs, kai atnešit projektą, bent dalinai bus aptarti klausimai ir sudėti į projektą. To nėra. Reiškia, jūs paskubėjote su projektu“, – pastebėjo D. Gaižauskas.
Jis pridūrė, kad jo apsisprendimą, ar balsuoti už projektą dar tik pateikimo stadijoje, lems tai, ar klausimas bus skubos tvarkos, ar ne. Tiesa, pats ministras nesutiko, kad įstatymas yra skubotas.
„Įstatymas yra šiai dienai optimalus, informacija visiems žmonėms, visoms bendruomenėms buvo teikiama ir pateikiama. Klausimas, ar tuos atsakymus, kuriuos ištisai mes kartojame, ir šiai dienai aš tuos pačius atsakymus turiu, ar bendruomenė ir žmonės nori girdėti.
Galimai dėl jautrių aplinkybių, nieko aš nekaltinu, bet būtent dėl jautrių aplinkybių ne visą laiką norisi sutikti – tai yra normalu ir mes tą turime gerbti. Ir aš tą apsisprendimą, kad tiesiog nepaisant visų argumentų, aš priimu ir gerbiu“, – kalbėjo R. Kaunas.
Jis taip pat pridūrė, kad ėjo kalbėtis į frakcijas tada, kai jau tiksliai žinojo apie visas sumas, mechanizmus, galimas procedūras ir atlieptus sprendimus.
„Aušrietis“ Tomas Domarkas kolegas paragino atidžiai pagalvoti, kaip spausti balsavimo mygtuką.
„Ar mes girdime, ką sako visuomenė, ar mes išgirdome kiekvieno piliečio nuomonę, ar atsakėme į visus klausimus? Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus ir neužtikrindami tam tikrų atsakymų, ar tikrai čia reikia taip skubėti, ar nereikia laiko dar įsigilinti ir išspręsti žmonių problemas, kurie nežino, ką daryti, kaip elgtis.
Vakarykščiai įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją, o teisingos ir gynybinės sistemos, kurios turėtų būti pirmoje vietoje išspręstos. Tai kolegos, pasižiūrėkime, ko nepadarėme, ir tikrai turime laiko, kad įsiklausytume į tą, ką sako žmonės. Linkiu visiems gerai pagalvoti prieš spaudžiant mygtuką“, – pasiūlė T. Domarkas.
Po šių politiko žodžių salės balkone sėdėję protestuotojai pradėjo ploti.
Audringos susirinkusių gyventojų reakcijos sulaukė ir valstiečio Valiaus Ąžuolo replika. Dabar, pasak jo, einama buldozeriu.
„Kam atsakinėti į klausimus bendruomenės, žmonių, suprasti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija, kad yra konstitucinės teisės į turtą, į gyvenimą? Nieko to nebeliko“, – aiškino V. Ąžuolas.
Valstiečio teigimu, namų darbai dėl Kapčiamiesčio poligono nėra padaryti, į klausimus neatsakyta.
„Galvojat, kad dabar pritarsim pateikimui ir bus atsakyta į klausimus? Aš galiu nuraminti – pamatysite, kad nebus atsakyta. Bus buldozeriu nuvažiuota ir pasitvirtins šūkis, kad daugiau gynybos pinigų į betoną, daugiau betono, ir kažkas labai gerai tuos betono pinigus įsisavins“, – aiškino V. Ąžuolas.
Kas siūloma?
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų.
Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.