LRT taryba: Seimui nevertėtų planuoti iniciatyvų, kurios keistų nusistovėjusią ribą tarp valstybės institucijų ir LRT

„Manome, kad, siekiant nesudaryti prielaidų naujiems rezonansams ir galimybėms kelti klausimus dėl Seimo neproporcingo kišimosi į LRT institucinį nepriklausomumą, Seimui nevertėtų planuoti įstatymo pakeitimų ar kitų iniciatyvų (paminėtinas darbo grupės siūlomas Seimo pavedimas Kultūros ministerijai dėl viešųjų paslaugų sutarties idėjos apsvarstymo pagal komercinės žiniasklaidos pasiūlymą), kurios keistų nusistovėjusią ribą tarp valstybės institucijų ir LRT. Pasiūlymui įstatyme detaliau apibrėžti LRT misiją neprieštaraujame, tačiau prašome nenumatyti papildomų LRT veiklos apribojimų – reikalingus sprendimus dėl kritikuojamų LRT veiklos aspektų turėtų priimti patys LRT organai“, – teigiama Tarybos išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Be to, anot Tarybos visi planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti ir proporcingi sprendžiamoms problemoms, taip pat būtina įvertinti jų finansinį poveikį ir suteikti laiko pasirengimui įgyvendinti.

„Šiuo atžvilgiu visų pirma norime atkreipti dėmesį į iniciatyvą numatyti LRT kolegialų valdymo organą – valdybą. Tarybos nariai skirtingai vertina papildomo lygmens (valdybos) numatymą LRT valdymo struktūroje: tarybos narių nuomonės svyruoja nuo ypač kritiškų (dėl pagrįstumo trūkumo ar aiškaus neiškomunikavimo, valdymo komplikavimo ir kaštų didinimo) iki rezervuotai palaikančių“, – dėsto Taryba.

Jei Seimo sprendimu LRT valdymo struktūroje vis dėlto būtų nuspręsta numatyti Valdybą, LRT taryba siūlytų apsvarstyti iš dalies susijusį išorinių LRT tarybos komitetų narių klausimą. Taip pat Tarybai palikti atsakomybę už sprendimus strateginiais LRT klausimais, LRT turinio kryptingumo principiniais klausimais ir LRT priežiūros klausimais. Be to, būtų siūloma Valdybos nariams kelti kompetencijos reikalavimus, atitinkančius jiems numatomas atsakomybes, visiems nariams siūlytina nustatyti ne mažesnį kaip magistro ar jam lygiaverčio išsilavinimo reikalavimą.

Pasak Tarybos, svarbu, kad būtų tinkamai subalansuoti ir gerosios valdysenos principais paremti ryšiai tarp LRT tarybos, Valdybos, generalinio direktoriaus.

„Skirtingiems organams priskiriamų funkcijų išgryninimas (nedubliavimas) ir tarpusavio balansas yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti efektyvų ir sklandų LRT valdymą, kad kiekvienas organas prisiimtų aiškią atsakomybę ir vykdytų savo įsipareigojimus LRT misijai“, – dėstoma pranešime.

„Taip pat svarbu, kad kiekvienas organas, turėdamas tam tikrą atsakomybę, turėtų ir realias prielaidas šiai atsakomybei įgyvendinti: atitinkamus įgaliojimus, resursus ir kitus įrankius. Todėl palankiai vertiname pastangas numatyti tarybos techninius, teisinius ir kitus tarybos poreikius aptarnaujančio sekretoriato (biuro) įkūrimą, tačiau kviečiame atidžiau peržiūrėti jam priskiriamų funkcijų sąrašą, kad nekiltų abejonių dėl sekretoriato (biuro) funkcijų dubliavimosi su LRT valdymo organais“, – akcentuoja Taryba.

Taryba taip pat pasisako už galimybę pačiai Tarybai, atsižvelgiant į poreikį ir aplinkybes, laisvai spręsti dėl tarybos posėdžių viešo, mišraus ar uždaro pobūdžio.

„Tas pats pasakytina ir apie Tarybos galimybę pačiai apsispręsti dėl atviro ar slapto balsavimo personalijų klausimais, kaip buvo iki 2024 m. reguliavimo pakeitimų (kaip numatyta įstatymo pakeitimo projekte). Pažymime, kad LRT taryba personalijų klausimais iki šiol balsuodavo nuosekliai slapto balsavimo būdu – tai tiesiogiai susiję su profesionalios sąveikos tarp LRT tarybos ir jos skiriamų valdymo organų ar pareigūnų (Etikos kontrolieriaus, Vidaus audito tarnybos vadovo) prielaidomis bei Tarybos narių lygiateisiškumo užtikrinimu Tarybos darbe“, – dėstoma pranešime.

Vis tik, Taryba susilaiko nuo šio organo formavimo keitimo tvarkos komentavimo.

„Patys būdami Tarybos nariais, esame tam tikro užprogramuoto interesų konflikto situacijoje, todėl nuo Tarybos narių skaičiaus didinimo (nuo 12 iki 15) idėjos vertinimo ir komentavimo susilaikome. Tačiau laikomės pozicijos, kad šis, kaip ir kiti įstatymo pakeitimai, turi būti pagrįsti poreikiu ir atitikti Konstitucinio Teismo išaiškinimus, tarp kurių paminėtinas išaiškinimas, kad Tarybą turi sudaryti asmenys, kuriuos pagrįstai būtų galima laikyti visos visuomenės (o ne interesų grupių, įskaitant profesines) atstovais“, – dėsto Taryba.

„Šio klausimo kontekste papildomai pažymime, kad Taryba ir kiekvienas jos narys yra nepriklausomi ir nėra politizuoti, nors dalį Tarybos narių skiria demokratiniu būdu išrinktos institucijos. Su Tarybos narius skiriančių organizacijų sąrašu susijęs reguliavimas yra stabilus jau eilę metų, tačiau vieša retorika apie tariamą Tarybos politizavimą atsirado palyginti neseniai ir nėra pagrįsta jokiais faktais“, – akcentuojama pranešime.

Tuo metu vertinant siūlomus pakeitimus dėl generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, Taryba sako palaikanti siūlymą vadovą skirti ir atleisti slaptu balsavimu.

„Taryba pasisako už 2/3 Tarybos narių balsų daugumos reikalavimą atleidžiant LRT generalinį direktorių. Dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo (nepasibaigus kadencijai) pagrindų – reguliavimas turi būti pakankamai aiškus, konkretus ir atitikti ES reglamento – Europos žiniasklaidos laisvės akto – reikalavimus“, – dėstoma pranešime.

LRT taryba pritaria su visuomeninio transliuotojo reguliacine aplinka susijusiam teisėkūros procesui, sudarančiam prielaidas kuo platesnei diskusijai bei įvairių suinteresuotų šalių ir ekspertų išklausymui. Be to, Taryba tikisi, kad būdama aukščiausias LRT organas, bus įtraukta ir turės galimybę būti išklausyta detaliai svarstant LRT įstatymo pakeitimo projektą.

„Taip pat nuosekliai pabrėžiame, kad LRT teisinio reguliavimo pokyčių procesui, nesant atitinkamą poreikį neabejotinai pagrindžiančių ypatingų aplinkybių, neturėtų būti taikoma skuba ar ypatinga skuba“, – akcentuoja Taryba.

„Kaip ir anksčiau, kviečiame Seimą planuojamais LRT įstatymo pakeitimais užtikrinti atitiktį esminiams visuomeninių žiniasklaidos priemonių veiklos principams bei tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams – tai labai svarbi LRT, kaip visuomeninės žiniasklaidos priemonės, tinkamos veiklos prielaida. Valdžios institucijos neturi sudaryti prielaidų valdžios poveikiui LRT“, – priduriama pranešime.

Be to, Taryba laikosi anksčiau Seimui išsakytos pozicijos – pasisako už LRT finansavimo automatizmo principo išlaikymą ir nepritaria svarstymams dėl finansavimo mažinimo ar jo susiejimo su viešųjų paslaugų sutartimis ar kitais panašiais instrumentais.

Prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.

Kaip jau buvo skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandį Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš siūlomas valdančiųjų pataisas.

Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.

Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.

Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.

Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau – turės išgirsti protestuotojus.

Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.

Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.