„Kodėl dronas nukrito nepastebėtas, daugiau mažiau aišku. Techninės priežastys aiškios – radarų, kurie fiksuoja žemiau 300 metrų, mes kol kas neturime. Jie dabar yra įsigijimo procese. Tą ir krašto apsaugos ministras yra sakęs. Šalia to dar yra vadinamos sonarinės detektavimo priemonės, kurias, kiek aš žinau, kariuomenė pradeda testuoti ir jos turėtų papildyti radarus. Neutralizavimo priemonių tikrai turime“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.
„Aš nesutikčiau su tuo, kad kai kurie politikai teigia, kad iki 2030 m. (bus sukurta pilna detekcijos ekosistema – ELTA). Klausimas buvo iškeltas, kad artimiausiu metu turime turėti visas fiksavimo priemones arba detekcijos priemones, kurios leistų pirmiausia greitai informuoti visuomenę ir tuo pačiu mūsų mobilias grupes, kurios būtų pasiruošusios atitinkamai neutralizuoti tuos dronus“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, į Lietuvą dronas įskrido ir Varėnos rajone nukrito pirmadienio naktį. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.
Susiję straipsniai
Premjerė I. Ruginienė antradienį patikino, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių.
Kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė antradienį kalbėjo, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Robertas Kaunas kalbėjo, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m. O iki 2030 m. esą tikimasi sukurti visą detekcijos ekosistemą.