„Iš Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas užklausimas dėl orlaivio skyrimo kovo 7–8 dienomis. Buvo nurodyta, kad orlaivis užimtas ir yra galimybė tik parskraidinti iš Italijos, nes orlaivis bus Italijos kariniame oro uoste. Vyriausybės kanceliarija sutiko su pasiūlymu ir buvo suplanuotas ministrės pirmininkės ir delegacijos parskraidinimas iš Italijos, iš karinio oro uosto, kuriame vyko įgulos kursai“, – atsakyme Eltai komentuoja kariuomenė.
Pažymėtina, kad Italijoje buvusi kariuomenės įgula dalyvavo kursuose, kurie vyko kovo 4–6 dienomis. Pati Vyriausybės vadovė iš Italijos su „Spartan“ išvyko kovo 8 d.
Tiesa, kariuomenė pabrėžė, kad pasibaigus kursams, skrydis atgal į Lietuvą būtų buvęs vykdytas kovo 7 d.
P. Gritėnas: galingos valstybės verčia mus priimti visus „sausainiukus“
„Kovo 6 dieną pasibaigus kursui vakare, kariai nebūtų skridę į Lietuvą, dėl nepakankamo laiko pasiruošti skrydžiui ir įgulos poilsio laiko reikalavimų, todėl skrydis būtų buvęs vykdomas kovo 7 dieną“, – pabrėžiama atsakyme.
Paklausus, ką iki kovo 8 d. veikė Italijoje buvusi įgula, kariuomenė teigė, jog buvo vykdytos suplanuotos veiklos aviacijos bazės teritorijoje.
Susiję straipsniai
„Buvo atliekami orlaivio techninio aptarnavimo darbai, siekiant užtikrinti tinkamą jo parengtį skrydžiui atgal į Lietuvą. Tuo pačiu metu kariai kartu su Italijos kolegomis vykdė įprastinę karinę rutiną. Likęs laikas buvo skirtas karių poilsiui“, – teigia kariuomenė.
Kariuomenės paklausus, kiek kainavo įgulos komandiruotpinigiai už papildomas Italijoje praleistas kovo 7–8 dienas, ši atsakė, jog vienam kariui skirta suma yra 63 eurai.
Kalbant apie skrydžio kainą, kariuomenė pabrėžė, jog išlaidas sudaro keli pagrindiniai komponentai: degalų sąnaudos, įgulos darbo kaštai, oro uostų naudojimo mokesčiai bei orlaivio ir įgulos aptarnavimo išlaidos. Bendra išlaidų degalams suma siekia 4 tūkst. eurų.
„Pažymėtina, jog kariniams lėktuvams kariniuose oro uostuose kaip įprasta aptarnavimo ir oro uosto mokesčiai nėra taikomi. Didžiausią šio konkretaus skrydžio sąnaudų dalį sudarė degalai. Orlaivio „Spartan C-27J“ vienos skrydžio valandos degalų sąnaudos siekia apie 1 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad skrydis iš Lietuvos į Italiją truko apie 4 valandas, preliminarios degalų išlaidos sudarė apie 4 tūkst. eurų“, – rašoma atsakyme.
„Atgalinis skrydis buvo finansuojamas iš Vyriausybės lėšų, ne Lietuvos kariuomenės“, – pabrėžia kariuomenė.
Be to, priduriama, kad kariuomenės vado įsakyme nurodyta, jog sąskaitas dėl išlaidų, susijusių su skrydžiu kovo 8–9 d. iš Italijos į Lietuvą, grąžinimo reikia pateikti Vyriausybės kanceliarijai.
Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, I. Ruginienė su vizito į Vatikaną delegacija, kurioje buvo ir jos sutuoktinis Vismantas Ruginis bei du vaikai, į Lietuvą grįžo „Spartanu“.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra teigusi, kad tokiu būdu buvo sutaupytos valstybės lėšos – nereikėjo papildomai pirkti skrydžių bilietų.
Akcentuotina, jog orlaivis specialiai į Italiją parskraidinti premjerės bei jos delegacijos nevyko.
Delegacijos narių komandiruotės išlaidas numatyta apmokėti iš Vyriausybės kanceliarijos lėšų. Dėl to viešojoje erdvėje premjerė sulaukė klausimų, o Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Pati I. Ruginienė prieš kelionę aiškino, kad vykstama valstybinio vizito, o kvietimas šeimai buvo gautas iš popiežiaus. Kartu ji pažymėjo, kad valstybines funkcijas komandiruotės metu vykdys visa šeima.