ELTA glaustai: Europos Komisija linkusi palankiai vertinti Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui

Ministro teigimu, Lietuva sprendimų imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo – šį ketvirtadienį projektą dėl akcizų mažinimo turėtų svarstyti Vyriausybė. Tarp svarbiausių dienos akcentų ir svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema, kurių bendra suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad politiniai pokalbiai su Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimu dabar tikrai nereikalingi. Vis tik, socialdemokratas neatmeta, kad šiuo metu palaikomi techniniai pokalbiai su Baltarusija ateityje gali peraugti į kitokį dialogą.

Taip jis kalbėjo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as praėjusią savaitę interviu naujienų portalui lrt.lt paragino Lietuvą atkurti santykius su Minsku. Pasiuntinys teigė besitikintis, kad Lietuva sutiks su šia šalimi surengti susitikimą užsienio reikalų viceministrų lygiu. Be to, J. Coale'as teigė, jog baltarusiškos trąšos ir vėl galėtų keliauti per Lietuvą. Savo ruožtu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako – sprendimas atšaukti sankcijas trąšų tranzitui tik sustiprintų režimo šantažą prieš Lietuvą ir kitas regiono valstybes.

Prokuratūrai perkvalifikavus tyrimą, Alytuje futbolininką peiliu sužalojęs jaunuolis įtariamas pasikėsinimu nužudyti dėl rasinės neapykantos. Pakeitus įtarimus juodaodį futbolininką užpuolusiam vyrui galimai gresia griežtesnė bausmė – už pasikėsinimą nužudyti dėl rasinės neapykantos teismas gali skirti laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Teisėsauga taip pat pranešė, kad siekiant įvertinti, ar įtariamajam reikalinga psichiatrinė ekspertizė, bus atliktas specialisto tyrimas. Kovo 17 d. Alytuje buvo užpultas ir sunkiai peiliu sužalotas vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėjas, Nigerijos pilietis C. J. Obi. Tą pačią dieną sulaikytas moksleivis (gim. 2007 m.), kuris pripažino užpuolęs futbolininką.

Susirūpinę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo, 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę. Jie prašo kuo skubiau priimti sprendimus, įgalinančius šių rūmų atkūrimą ir jų įveiklinimą, šį procesą siejant su gyventojų išsakyta nuostata dėl Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro paskirties bei Lietuvos Nepriklausomybei svarbių istorijos faktų įprasminimu. Kreiptis į šalies vadovus jie nutarė, „dėl susidariusios kontraversiškos padėties, į kurią yra patekęs vienas svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės tapsmui ir jos gynybai objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, kuriam 2020 metais išduoti statybos ir tvarkybos leidimai“. Tuo metu 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.

Dėl tyčiojimosi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo kaltu pripažintas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis su advokate apskundė jam paskelbtą nuosprendį. Jis sutinka dirbti viešuosius darbus ir aukštesnės instancijos teismo prašo jam nedrausti naudotis socialiniais tinklais. Kovo 4 dieną apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apylinkės teismas uždraudė L. Ragelskiui naudotis socialiniais tinklais, „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“ ir kt., jungtis prie jų, kelti įrašus, vykdyti tiesiogines transliacijas ar kitaip realiu laiku skleisti informaciją. Taip pat – kurti naujas interneto svetaines, paskyras ar profilius, naudoti atsargines ar kitų asmenų paskyras, viešai komentuoti, diskutuoti ar kitaip reikšti nuomonę viešuose puslapiuose, forumuose ar socialiniuose tinkluose. L. Ragelskio advokatė Violeta Bazienė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti minėtą nuosprendį, L. Ragelskį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. L. Ragelskiui taip pat skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 12,5 tūkst. eurų bauda.

Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad šalyje yra svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema. Jo manymu, bendra jų suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų. Tai aptarta pirmadienį vykusiame E. Čivilio, ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo ir finansų ministro Kristupo Vaitiekūno susitikime. „Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, investuotojams, kurie pretenduotų į subsidijas, būtų taikomi itin griežti aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomikai reikalavimai, o tikslus subsidijų dydis kiekvienai įmonei priklausytų nuo Europos Komisijos (EK) reguliavimo ir kitų nustatytų kriterijų. E. Grikšo teigimu, priemonė būtų paskirstyta dalimis iki 2035 m., tad neturėtų didelio smūgio Lietuvos biudžetui. Be to, pirmadienį taip pat aptartas ir investuotojams reikalingos infrastruktūros, ypač prijungimo prie elektros tinklų, paruošimas pramonės parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir regionuose.

Seime – iniciatyva sudaryti galimybę sostinėje esantį Maskvos namų pastatą verslui griauti visuomeniniais pagrindais. Socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas Seime registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, numatančias, kad paramą valstybės įstaigos galėtų priimti ne tik paslaugomis, tačiau ir darbais – taip sostinėje stovinčius Maskvos namus verslas galėtų nugriauti savo lėšomis. Idėją keisti įstatymą, kad pastato griovimas miesto savivaldybei nieko nekainuotų, nes savo lėšomis tuo užsiimtų atsakingas verslas, kovo viduryje iškėlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, į kvietimą prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ ir „Hiltus“.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot jo, sprendimų šalis imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo. Ministro teigimu, nors kol kas nėra aišku, kada galėtų būti sulaukta galutinio EK vertinimo, šį ketvirtadienį projektą dėl akcizų mažinimo turėtų svarstyti Vyriausybė. Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus. Todėl ministerija siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Ispanija uždaro savo oro erdvę orlaiviams, dalyvaujantiems JAV ir Izraelio kare Irane, pirmadienį paskelbtame interviu teigė vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Šis draudimas apima ne tik pakilimą iš Ispanijos teritorijos, bet ir karinių orlaivių, veikiančių iš bazių Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, skrydžius per šalies oro erdvę. Karo, kurį Ispanijos vyriausybė vadina vienašališku ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę, pradžioje Madridas taip pat uždraudė JAV operacijoms prieš Iraną naudoti Rotos ir Morono karines bazes.

JAV prezidentas pagrasino sunaikinti Irano Chargo salą, naftos gręžinius ir elektrines, jei Islamo Respublika artimiausiu metu nesutiks su susitarimu karui užbaigti. Sekmadienį Donaldas Trumpas tikino, kad netiesioginės derybos su Iranu per Pakistano tarpininkus toliau vyksta, nors Teheranas iki šiol tai neigė. Irano parlamento pirmininkas sekmadienį pareiškė, kad nepaisant viešai siunčiamų dialogo ir derybų signalų, JAV iš tiesų slapta planuoja sausumos puolimą.

Ukrainos prezidentas pasiūlė Rusijai paliaubas energetikos sektoriuje, siekiant sušvelninti karo Irane sukeltą naftos krizę. Volodymyras Zelenskis teigė, kad jeigu Maskva bus pasirengusi nutraukti Ukrainos energetikos objektų bombardavimą, Ukraina nesiims atsakomųjų veiksmų prieš rusų energetikos sektorių. Jis taip pat teigė Rusijai pasiūlęs visapusiškas paliaubas Velykų laikotarpiu ir lauksiąs, kol Kremlius nurodys jų datą.