Susitikimo metu psichologai nagrinėjo aktualiausias darbo temas, dalijosi praktika ir organizavo intravizijas – profesines refleksijas. Kurių metu kolegės tarpusavyje analizavo realias darbo situacijas, ieškojo sprendimų, aptarė emocinius aspektus ir stiprino profesinį atsparumą.
Tačiau šių metų susitikime nuskambėjo ir aiškus signalas apie sistemines problemas. Psichologai atvirai įvardijo vieną opiausių teismų sistemos skaudulių – nepakankamą finansavimą ir mažėjantį dėmesį jų profesijai. Nors Teisėjų taryba anksčiau buvo deklaravusi siekį didinti teismų darbuotojų atlyginimus, tarp jų – ir psichologų (iki 45 proc. teisėjų atlyginimo dydžio), pastaruoju metu, pasak specialisčių, psichologų klausimas iš viešos darbotvarkės tarsi išnyko.
Situacija regionuose taip pat kelia susirūpinimą – nemažai teismų vis dar neužpildo psichologų etatų, o kai kuriais atvejais šias funkcijas bandoma kompensuoti kviečiant išorės specialistus, kurie ne visuomet turi specifinę teisės psichologijos kompetenciją. Tuo tarpu vienintelė pilnai sukomplektuota psichologų komanda šiuo metu veikia Kauno apygardos teritorijoje – Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Alytaus ir Marijampolės apylinkių teismuose. „Tai yra siektinas pavyzdys kitoms apygardoms“, – teigia Kristina Savickaitė.
Susiję straipsniai
Bendras kontekstas išlieka sudėtingas: Lietuvos teismuose turėtų dirbti 17 psichologų, tačiau šiuo metu jų yra tik 10. Per pastaruosius metus sistemą paliko net keturi specialistai. Susitikime psichologai neslėpė – vis dažniau svarstoma apie darbo keitimą, o klausimas dėl išlikimo tampa vis aktualesnis.
Apie tai kalbėjo ir ilgametę patirtį sukaupusi psichologė Aušra Augaitienė: „Darbo specifika labai patinka – tai prasmingas darbas su vaikais, matome tame prasmę, esame įdėję daug širdies ir žinių. Tačiau motyvaciniai svertai silpsta. Jei per pusmetį niekas nepasikeis, labai rimtai svarstysime keisti darbo pobūdį.“
Teismų psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant, kad teisingumo procesas būtų ne tik teisėtas, bet ir užtikrintų geriausius vaiko bei pažeidžiamų asmenų interesus. Jie dalyvauja apklausiant vaikus ir pažeidžiamus asmenis, padeda sumažinti jų patiriamą stresą, užtikrina, kad parodymai būtų gaunami saugiai ir etiškai. Psichologai taip pat konsultuoja teisėjus ir kitus teismo darbuotojus, padeda suprasti liudytojų ar proceso dalyvių elgesį, emocines reakcijas.
Be to, jie prisideda prie specialių apklausų metodikų taikymo, dalyvauja kuriant saugią aplinką jautriems proceso dalyviams ir stiprina visos teismų sistemos gebėjimą dirbti su sudėtingomis, dažnai traumuojančiomis situacijomis. Jų darbas ypač svarbus bylose, susijusiose su vaikais, seksualiniu smurtu ir kitais ypač jautriais klausimais.
Todėl psichologų bendruomenė vieningai pabrėžia – tai nėra papildoma funkcija ar „prabanga“. Tai – būtina teismų sistemos dalis, nuo kurios priklauso tiek proceso kokybė, tiek visuomenės pasitikėjimas teismais.
Susitikimas Kaune parodė stiprią profesinę bendrystę ir atsidavimą darbui, tačiau kartu išryškino ir ribą, prie kurios šiandien yra atsidūrusi teismų psichologų bendruomenė.
Teisėjų taryba yra numačiusi teisėjų komandų, įskaitant psichologus, finansavimo stiprinimą kaip vieną iš 2025–2028 m. strateginių veiklos krypčių.
2026 m. vasario 4 d. Teisėjų taryba pritarė Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui. Jame Teisėjų taryba siūlo koreguoti Teismų sistemos finansavimo principus, numatant, jog teisėjo komandos pareigybės finansuojamos proporcingai teisėjo pareiginei algai.
Psichologų pareigybė priskiriama tarnautojams, tiesiogiai padedantiems teisėjui eiti pavestas pareigas, todėl siūloma nustatyti jų atlygio dydį: 45 proc., Lietuvos apeliaciniame teisme – 50 proc., Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 55 proc., Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – 60 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.
Tai sudarytų prielaidas nuoseklesniam ir aiškesniam psichologų darbo apmokėjimui.