„Diskusijos jūsų minėtu klausimu nevyksta, nes nėra diskusijų objekto“, – atsakyme Eltai teigia prezidentūros atstovai.
Interviu naujienų portalui „Lrytas“ praėjusią savaitę I. Ruginienė sakė neabejojanti savo kompetencija dalyvauti EVT posėdžiuose. Anot jos, būtų įmanoma rasti bendrą prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę.
„Labai būtų puiku, jeigu mes turėtume tą senąją tvarką, kada būtų galima pagal kompetencijas dalintis. Aš manau, kad mes tikrai sutartume ir būtume pasidalinę. Deja, Europos lygmeniu dabar yra visiškai nauja tvarka, kuomet dalintis jau nebegali. Ir tai gal ir yra problema. Bet čia ne nuo mūsų sprendimų priklauso, tie sprendimai yra padaryti daug aukštesniu lygmeniu“, – pabrėžė ji.
Susiję straipsniai
Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.
Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką.
EVT sudaro Europos Sąjungos (ES) valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.