„Tyrimas atliekamas toliau, kol kas jokių prognozių dėl jo trukmės neturime. Vykstant ikiteisminiam tyrimui jokia detalesnė informacija neteiktina. Kai tik bus galima – informuosime visuomenę apie pagrindinius jo rezultatus“, – Eltai pirmadienį nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Į Lietuvą dronas įskrido ir Varėnos rajone nukrito praėjusią savaitę – pirmadienio naktį. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. Kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia, kad jų negalėjo būti. Be to, jis teigė, jog tyrimas neturėtų trukti ilgai.
Premjerė Inga Ruginienė antradienį patikino, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių. Pasak jos, šis bepilotis orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją.
Kiauras dangus – kodėl dronai skrenda ir krenta laisvai?
Kaip anksčiau Eltai nurodė prokuratūra, incidentas tiriamas jau atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
Praėjusią savaitę dronai krito ir Estijoje, Latvijoje
Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje. Šis incidentas įvyko žiniasklaidai skelbiant, kad Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.
Trečiadienį ryte taip pat paskelbta apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną.
Susiję straipsniai
Estijos ir Latvijos pareigūnų teigimu, abu bepiločiai, tikėtina, buvo ukrainietiški. Labiausiai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos juos buvo paleidusios į taikinius Rusijoje, tačiau jie pakeliui nukrypo nuo kurso – galimai dėl trikdžių, kuriuos sukėlė elektroninės karybos priemonės.
Baltijos šalių pareigūnai pabrėžė, kad šie incidentai yra Rusijos vykdomo plataus masto karo pasekmė ir gali kartotis.