Kaip nurodoma, ekspertų parengtose gairėse, standartas LRT veiklai turi kilti iš Konstitucijos ir joje apibrėžtų normų.
„Konstitucinis Teismas yra įtvirtinęs konstitucinę visuomeninio transliuotojo sampratą, pažymėjęs, kad jis turi visuomenei teikti konstituciškai ir visuomeniškai reikšmingą informaciją, įskaitant tą, kurios teikimas privatiems transliuotojams verslo požiūriu yra nenaudingas (…), yra išskyręs pagrindinius visuomeninio transliuotojo misijos bruožus, pabrėždamas viešojo intereso užtikrinimą, nacionalinių interesų gynimą, demokratijos stiprinimą, pilietiškumo ugdymą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, kalbos ir kultūros puoselėjimą, kelio dezinformacijai užkardymą“, – teigiama parengtoje koncepcijoje.
Siūlo steigti Valdybą, Piliečių asamblėją
Susiję straipsniai
Taip pat didelis dėmesys skiriamas demokratiškai priimamų sprendimų, susijusių su LRT institucine valdysena, bei funkcijų pasidalijimo reikšmei. Tokiu būdu, pasak ekspertų, atribojamos administracinė, kūrybinė, turinio etikos ir administracijos priežiūros bei vizijos ir strategijos formavimo funkcijos.
Siekiant atliepti šį principą, siūloma įsteigti ir atskirą valdysenos organą – Piliečių asamblėją.
„Prasminga LRT organizacinėje struktūroje numatyti LRT visuotinio susirinkimo (Tarybos), Valdybos, generalinio direktoriaus ir Piliečių asamblėjos organus bei jų atsakomybes, taip pat – vidaus audito ir skaitytojų redaktoriaus (etikos kontrolieriaus) pareigybes“, – pažymi gaires rengusi ekspertų grupė.
„Siekiant užtikrinti dar didesnį visuomenės įvairovės atstovavimą, prie LRT tarybos gali būti sudaroma patariamoji Piliečių asamblėja. Ji galėtų reguliariai teikti rekomendacijas dėl visuomenės informavimo kokybės ir strateginių krypčių, taip stiprinant skaidrumą bei pasitikėjimą institucija“, – rašoma koncepcijoje.
Piliečių asamblėjos įsteigimas, pasak ekspertų, būtų galimybė sukurti struktūruotą dialogą tarp visuomenės ir LRT valdymo, stiprinant pliuralistinės demokratijos idėją visuomeninio transliuotojo veikloje.
„Tokiu būdu atsiranda dar vienas įrankis, dar viena platforma, kuri leidžia geriau atspindėti visuomenės interesą. Žinoma, generalinis direktorius su visa vadovų komanda tęsia tas pačias funkcijas, kurias vykdė iki šiol“, – konferencijos metu kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
„Piliečių asamblėja turi savo formatą. Tai yra tam tikra išbaigta sistema, kaip galima įtraukti įvairias visuomenes grupes, kai svarstomi tokie sudėtingi, didieji klausimai (…). Jeigu mes kalbame, kad visuomeninio transliuotojo LRT taryba yra į strategijos, misijos tikslus orientuota grupė (…), ji vis tiek nesugebėtų aprėpti visų klausimų, tai Piliečių asamblėja būtų tas patariamasis balsas“, – jam antrino Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė.
Pristatytose gairėse taip pat kalbama apie galimybę įsteigti LRT valdybą, kuri galėtų perimti dalį šiuo metu Tarybai tenkančių funkcijų.
„LRT Taryba būtų išlaisvinta nuo Valdybai būdingų funkcijų, kurias vykdo dabar, ir galėtų susitelkti ties analize, strategija, visuomeninio transliuotojo vizija, visuomenės interesų atstovavimu. Valdybai tenka strateginio valdymo atsakomybė (pvz., stambūs pirkimai, organizaciniai pertvarkymai)“ – dėstoma pristatytuose siūlymuose.
„Funkcijų atskyrimas reiškia, kad Taryba labiau rūpinasi misija, strategija, o Valdyba – veiklos priežiūra“, – kalbėjo ISM universiteto rektorius.
Pažymima, jog tiek visuomenino transliuotojo generalinis direktorius, tiek Valdyba būtų atskaitinga Tarybai.
„LRT generalinis direktorius ir Valdyba atsiskaito Tarybai. Taryba kasmet rengia ir viešai pristato misijos įgyvendinimo ir viešojo intereso atstovavimo ataskaitas, kuriose – ir matavimai pagal iš anksto sutartus rodiklius, taikomus ir tarptautinėje praktikoje, pasitelkiant profesionaliai ir nepriklausomai atliekamas apklausas ir tyrimus“, – teigiama koncepcijos autorių siūlyme.
Redakcinių sprendimų autonomiškumo užtikrinimas
Gairėse taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti, jog LRT kūrybinė veikla būtų grindžiama redakcinių sprendimų autonomiškumo, savarankiškumo, turinio nepriklausomumo ir atskaitingumo auditorijai principais.
„Visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas. Vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių) (…). LRT įstatyme žurnalistų redakcinis nepriklausomumas privalo būti įtvirtintas kaip principas“ – nurodoma antradienį pristatytose gairėse.
„Visuomeniniam transliuotojui turi būti užtikrinamas nepriklausomumas laisvės rinkti ir rengti informaciją požiūriu, t. y. redakcinis nepriklausomumas. Kitaip tariant, LRT žiniasklaidos priemonių redakcijoms turi būti laiduojama teisė laisvai, be išorinio kišimosi, paisant konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos, nustatyti programų struktūrą, laidų turinį, laiką ir kt“, – pažymi ekspertai.
Pasak ekspertų, LRT taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė įstatymų nustatyta tvarka savarankiškai organizuoti ir vykdyti savo veiklą per nepriklausomas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų ir organizacijų, kitų asmenų visuomeninio transliuotojo valdymo institucijas.
LRT finansinis nepriklausomumas
Daug dėmesio parengtoje koncepcijoje skiriama ir finansinio LRT nepriklausomumo užtikrinimui ir šio principo laikymosi svarbai.
„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialiąsias, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo konstitucinę misiją (…). Konstitucija netoleruoja – atsižvelgiant į viešąjį interesą – nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepakankamo (ar sumažinamo) finansavimo iš valstybės biudžeto, kai tuo siekiama pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką transliuojamoms programoms ir laidoms“, – teigiama gairėse.
Anot tarpuniversitetinės ekspertų grupės, LRT finansavimo modelis turi būti grindžiamas visišku ir pakankamu valstybės biudžeto lėšų skyrimu informacinei, pramogų bei pažintinei funkcijoms atlikti.
Tai esą padėtų užtikrinti turinio kokybę bei pasiekiamumą.
„Apibrėžiant poreikius pagal LRT žiniasklaidos priemonių struktūrą ir naudojamas technologijas, turėtų būti sudaromas perspektyvinis finansavimo planas susiejant lėšų skyrimą su surenkamų mokesčių dydžiu. Kiekvienais biudžetiniais metais pateikiama ir vertinama išlaidų ataskaita. Šis modelis turi būti aprašytas LRT įstatyme“, – nurodoma gairėse.
„LRT visuomeninis transliuotojas yra vienintelė žiniasklaidos priemonė visiškai išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų, tai norint pamatyti ir išanalizuoti tuos srautus, įvertinti (…) efektyvumą, reikia šiek tiek laiko“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys.
Koncepciją parengusi tarpuniversitetinė ekspertų grupė buvo suburta siekiant pasiūlyti visuomeninio transliuotojo valdysenos koncepciją, kuri leistų toliau plėtoti profesionaliai valdomo ir nepriklausomo visuomeninio transliuotojo modelį, įtvirtinti LRT, kaip žiniasklaidos grupės, autonomiškumą, užtikrinti jo atskaitingumą visuomenei, veiklos efektyvumą, atsakingą išteklių naudojimą, skaidrumą ir misijos įgyvendinimą.
ELTA primena, kad prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Jame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau – turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas J. Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.