ELTA glaustai: perpus mažinamos traukinio bilietų kainos ir naujausias šalies Pilietinės galios indekso tyrimas

Premjerei Ingai Ruginienei užsimenant, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ Europos Vadovų Taryboje (EVT), Prezidentūra laikosi kitokios pozicijos. Paklausta apie Vyriausybės vadovės galimybes vykti į EVT, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų I. Ruginienė. Jos teigimu, nuolatiniai EVT dalyviai sudaro tam tikrą klubą, jei negali dalyvauti susitikime – savo nuomonę įgarsinti patiki kitos šalies atstovui.

Dėl tokio EVT funkcionavimo principo, pasak A. Skaisgirytės, premjerei nėra jokių galimybių dalyje susitikimų pakeisti prezidentą. Kiek anksčiau portalui „Lrytas“ I. Ruginienė yra sakiusi, jog neabejoja savo kompetencija dalyvauti EVT posėdžiuose. Anot jos, būtų įmanoma rasti bendrą Prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę. Vis dėlto, antradienį šalies vadovo patarėjos žodžių premjerė nekomentavo.

Sveikatos apsaugos viceministrui Arnomedui Galdikui interviu iš pirmo karto neatsakius į klausimą, kam priklauso Krymas, premjerė žada situaciją aptarti su ministre. Komentuodama kovo viduryje pareigas pradėjusio eiti viceministro atsakymus į LRT žurnalistės užduotus klausimus, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog tai – nepriimtina. Vyriausybės vadovė patikino situaciją ketinanti aptarti ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vadove Marija Jakubauskiene.

Lrt.lt portale pasirodžiusiame interviu A. Galdikas į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė tik perklausus kelis kartus. Viceministras iš pradžių teigė, jog nėra atsakingas už šią situaciją politikoje, akcentavo, jog tartasi kalbėti tik apie mediciną. Jis prašė žurnalistės neklausti šio klausimo ir teigė, jog nežino, kaip pasielgti šioje situacijoje. Tuomet A. Galdikas sakė nežinantis, kam priklauso Krymas, tačiau galiausiai nurodė, jog Ukrainai. A. Galdiką į viceministrus delegavo „Nemuno aušra“.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) su savivaldybėmis rengiasi stiprinti visuotinę gynybą. Numatoma išplėtoti pilietiškumo erdvių tinklą, skirtingose savivaldybėse įsteigiant bent 10 pilietiškumo centrų. pasak krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko, šios erdvės turėtų sudaryti galimybę ugdyti pilietiškumą, stiprinti patį pasirengimą gynybai. Jo teigimu, koncepto įgyvendinimo laikas yra šie metai, o veikiančių erdvių tikimasi turėti iki 2029-ųjų. Anot viceministro, projekto tikslas, jog vienoje erdvėje įvairiose veiklose per metus galėtų sudalyvauti maždaug 50 tūkst. piliečių.

Pristatyti 2025 m. Pilietinės galios indekso (PGI) tyrimo rezultatai. Fiksuotas išaugęs protestuose, demonstracijose bei akcijose dalyvaujančiųjų skaičius, didesnis jaunimo įsitraukimas į pilietines veiklas. Antradienį Pilietinės visuomenės institutui pristačius praėjusių metų tyrimo duomenis paaiškėjo, kad asmenų, pastaraisiais metais dalyvavusių protestuose, skaičius išaugo dvigubai – nuo 6 procentinių punktų iki 12, lyginant su 2024 m. duomenimis.

Tyrimo autorių teigimu, daugiausiai visuomenės palaikymo pastaraisiais metais susilaukė mokytojų, ūkininkų protestai, paramos Ukrainai akcijos. Prieštaringiausiai vertinami 2021 m. vykęs Didysis šeimos gynimo maršas bei 2022 m. organizuoti protestai prieš COVID-19 valdymo priemones. Daugiau kaip pusė iš 1000 apklaustųjų teigia nepalaikantys LGBT bendruomenės „Baltic Pride“ eitynių. Tai, anot vieno iš tyrimo autorių docento Mindaugo Degučio, liudija „visuomenės konservatyvų požiūrį“. Tyrimas taip pat atskleidė, jog aktyviausiai į pilietines iniciatyvas įsitraukia 18–24 m. jaunimas (vidutiniškai 43 proc. respondentų).

Regionų administracinis teismas Kaune antradienį atmetė grupės migrantų – 77 asmenų – skundą Lietuvos valstybei dėl moralinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė vienos esminių civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl prašymas priteisti po 5 000 eurų kiekvienam iš jų buvo pripažintas nepagrįstu. Atsakovai šioje byloje buvo Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie, bėgę nuo persekiojimo kilmės valstybėje, 2021 m. liepos mėnesį buvo sulaikyti Lietuvoje ir 6 mėnesius apgyvendinti be teisės judėti Lietuvoje pagal tuo metu galiojusias teisės normas, nepriimant individualaus sprendimo ir nesuteikiant galimybės apskųsti tokį apribojimą, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ES teisės normas. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nurodė, kad pareiškėjų apgyvendinimas, apribojant jų judėjimo laisvę, negali būti vertinamas izoliuotai nuo susiklosčiusios geopolitinės ir saugumo situacijos: būtina atsižvelgti į tuo metu Lietuvoje paskelbtas ekstremaliąsias situacijas, susijusias su COVID-19 pandemija ir masiniu migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, kuris buvo vertinamas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Pirmadienį pasieniečiai apgręžė arba atgrasė 34 neteisėtus migrantus, kurie iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė įsibrauti į Lietuvą. Šiemet tai yra didžiausias paros skaičius. Nė vienas sulaikytas atėjūnas neturėjo dokumentų. Tarp praėjusią parą keliose Pietų Lietuvos vietose bandžiusiųjų neteisėtai patekti į ES buvo 2 moterys, likusieji – vyrai. Keliose grupėse buvę užsieniečiai prisistatė esantys Afganistano, Alžyro, Eritrėjos, Pakistano bei Somalio piliečiai. Dauguma jų į Lietuvą bandė patekti Varėnos rajone esančio Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje. 34 užsieniečiams, kaip yra įprasta, pirmadienį buvo atlikti individualūs vertinimai. Jų metu pasieniečiai nustatė, kad atėjūnams nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Tęsiantis degalų kainų krizei, visa Europos Sąjunga (ES), o kartu ir Lietuva, svarsto didmeniniams naftos produktų prekeiviams įvesti mokestį, kuris būtų panašus į anksčiau bankams taikytą solidarumo įnašą, sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Lietuva šį mokestį taikytų vienintelei Baltijos šalyse veikiančiai naftos perdirbimo ir importo bendrovei „Orlen Lietuva“. Kaip teigė ministras, mažmeninė rinka kuro kainų kilimo akivaizdoje veikia stabiliai ir konkurencingai, tačiau klausimų kyla dėl „Orlen Lietuva“ taikomos kainodaros. Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymas buvo priimtas 2023 m. gegužę, tačiau priemonės nuo šių metų buvo atsisakyta. Mokesčio tarifas buvo skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, jog Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos planui laikinai sumažinti akcizą dyzelinui tam panaudojant perviršines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas jau anksčiau pranešė apie neoficialų EK pritarimą Lietuvos planams. Sprendimą dėl priemonės taikymo Vyriausybė turėtų priimti ketvirtadienį. Pagal ministerijos siūlymą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Taip galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti maždaug šešiais centais už litrą.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo balandžio iki gegužės 31 d. vietinių traukinių bilietus visiems klientams siūlys 50 proc. pigiau. Teigiama, kad sprendimas priimtas susisiekimo ministro Juro Taminsko iniciatyva susitarus su LTG grupe. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, priemonė skirta tam, kad būtų sumažinta finansinė našta ir suteikta daugiau pasirinkimo galimybių gyventojams. Taip pat siekiama paskatinti žmones rinktis keliones viešuoju transportu. Skaičiuojama, kad laikinas bilietų atpiginimas kainuos 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o dviejų mėnesių keleivių skaičius vietoje 1 mln. sieks 1,2 mln.

Latvijos ir Estijos gyventojai naktį sulaukė perspėjimų apie dronų grėsmę. Prie Latvijos oro erdvės ties Ludzos ir Balvų savivaldybių apylinkėmis iš Rusijos pusės priartėjęs užsienio bepilotis orlaivis netrukus nuskrido, perspėjimai buvo išsiųsti tik šių regionų gyventojams. Estijoje perspėjimų apie bepiločius orlaivius šalies oro erdvėje sulaukė didžiosios dalies regionų gyventojai, o maždaug 6 val. ryto jiems buvo pranešta, kad oro pavojus praėjo. Vėliau vietos policija paskelbė radusi dronų nuolaužų. Pranešimų apie sužeistuosius nebuvo.

Italija neleido JAV kariniams orlaiviams naudotis svarbia aviacine baze Sicilijoje operacijoms Artimuosiuose Rytuose. Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinio teigimu, amerikiečių prašymas dėl jų orlaivių nusileidimo Sigonella karinio laivyno aviacijos bazėje pakeliui į Artimuosius Rytus buvo atmestas, nes nebuvo laikytasi tinkamų leidimų išdavimo procedūrų. Pagal JAV ir Italijos susitarimus, prieš pradedant tokias operacijas būtina oficialiai pasikonsultuoti su Roma ir gauti jos pritarimą, o šįkart to padaryta nebuvo.

Izraelio kariuomenė nesitrauks iš dalies Pietų Libano teritorijos net ir pasibaigus dabartiniam karui su grupuote „Hezbollah“, pareiškė Izraelio gynybos ministras. Israelis Katzas teigė, kad siekiant apsaugoti Izraelio šiaurinę teritoriją nuo raketų ir dronų smūgių būtina turėti „gynybinę liniją“ Libano teritorijoje iki Litani upės. Visi joje esantys namai bus nugriauti Rafacho miesto Gazos Ruože pavyzdžiu, o daugiau nei 600 tūkst. iš ten pasitraukusių gyventojų nebus leista grįžti į namus „kol nebus užtikrintas Izraelio šiaurinės dalies saugumas“. Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ draudimo civiliams grįžti į namus pavertimą įrankiu derybose traktuoja kaip galimą karo nusikaltimą.