Anot jo, pirmadienį abi ministerijos pasirašė tai numatantį susitarimą.
„Sumas detalizuosime, bet (…) kaip pavyzdys – papildomam saugomų teritorijų steigimui ar Labanoro ar Dzūkijos nacionalinių parkų teritorijų specialiųjų planų perplanavimui piniginės sumos yra susitartos ir tai bus galima pradėti įgyvendinti šiais metais“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antradienį kalbėjo K. Žuromskas.
„Kalbėjomės apie kurtinio rūšies išsaugojimą – papildomo kurtinyno įsteigimą, šios priemonės yra susitartos, taip pat papildomi ornitologiniai tyrimai“, – teigė ministras.
Susiję straipsniai
K. Žuromskas kol kas neįvardijo, apie kokias sumas yra kalbama, teigė, kad tai paaiškės ateityje, tačiau pažymėjo, kad gali būti skiriamas milijoninis finansavimas.
„Pinigai eina iš Krašto apsaugos ministerijos. (…) Kol kas konkrečių sumų nenorėčiau įvardyti, (…) bet kalbame apie milijonus, ne šimtus tūkstančių“, – sakė ministras.
Jo teigimu, vien ornitologiniams tyrimams gali būti skirta apie 300 tūkst. eurų.
K. Žuromskas tikino, jog Aplinkos ministerija taip pat dalyvaus poligono steigimo procese, KAM pagal ministerijos rekomendacijas taikys įvairias priemones gamtos apsaugai, pavyzdžiui, užsiims miškų atsodinimu.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pažymėjo, kad ministerijos suplanavo kompensacines gamtos apsaugos priemones, reikalingas naujojo poligono įkūrimui.
„Buvo sudarytas karinių poligonų įkūrimo ir naudojimo sukelto neigiamo poveikio gamtai kompensacinių priemonių preliminarus sąrašas, kurį šalys jau aptarė“, – sakė jis.
K. Žuromsko teigimu, KAM atsižvelgė į visas Aplinkos ministerijos pastabas dėl miškų ir gamtos apsaugos Kapčiamiesčio poligono teritorijoje.
„Galiu patvirtinti, kad į visas mūsų išsakytas pastabas dėl aplinkos Krašto apsaugos ministerija atsižvelgė“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui.
Juo siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala.
Praėjusį savaitgalį prieš miškų kirtimą būsimo poligono teritorijoje vyko protestas Vilniuje, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.
Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.