I. Ruginienė aiškino, kad šiuo metu ministrų kabinetas yra susitelkęs į kasdienius darbus ir sprendimus.
„Mes daug dėmesio skiriame santykių nagrinėjimui. Šiandien, ką tik, su susisiekimo ministru paskelbėme visuomenei labai svarbią žinią – kad Vyriausybė dirba, dirba nuosekliai amortizuodama tą sunkumą, kurį patiria šiandien gyventojai. Mes esame susikoncentravę į darbus. Šiandien ir norėtume kalbėti apie tuos darbus“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį teigė I. Ruginienė.
Premjerei I. Ruginienei prabilus, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ EVT, prezidentūra pirmadienį Eltai nurodė, kad tokios galimybės nėra svarstomos.
Susiję straipsniai
„Diskusijos jūsų minėtu klausimu nevyksta, nes nėra diskusijų objekto“, – atsakyme teigė prezidentūros atstovai.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų Vyriausybės vadovė. Į klausimą, ar I. Ruginienė galėtų vykti bent į dalį EVT posėdžių, šalies vadovo patarėja atsakė: „Tiesiai šviesiai – ne“.
I. Ruginienė neabejoja savo kompetencija
Interviu naujienų portalui „Lrytas“ praėjusią savaitę I. Ruginienė sakė neabejojanti savo kompetencija dalyvauti EVT posėdžiuose. Anot jos, būtų įmanoma rasti bendrą prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę.
„Labai būtų puiku, jeigu mes turėtume tą senąją tvarką, kada būtų galima pagal kompetencijas dalintis. Aš manau, kad mes tikrai sutartume ir būtume pasidalinę. Deja, Europos lygmeniu dabar yra visiškai nauja tvarka, kuomet dalintis jau nebegali. Ir tai gal ir yra problema. Bet čia ne nuo mūsų sprendimų priklauso, tie sprendimai yra padaryti daug aukštesniu lygmeniu“, – pabrėžė ji.
Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.
Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką.
EVT sudaro Europos Sąjungos (ES) valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.
Norėtų susitikti su D. Trumpu arba J. D. Vanceʼu
Naujienų portalas „Delfi“ remdamasis šaltiniais praėjusią savaitę rašė, jog I. Ruginienė davė užduotį K. Budriui suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu arba viceprezidentu J. D. Vanceʼu.
Užsienio reikalų ministro patarėja Kristina Belikova komentare portalui šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
Tuo metu ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Dobrovolskas portalui nurodė, kad šiuo metu vizitas į JAV nėra suplanuotas.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis LRT televizijai sakė, jog apie tariamus planus prezidentūra nėra informuota.
D. Matulionis teigė, jog būtų puiku, jei tiek premjerė, tiek prezidentas G. Nausėda surengtų dvišalius susitikimus su Baltųjų rūmų šeimininku.
Tuo metu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad prezidentūra jau bando susiorganizuoti susitikimą su Jungtinių Valstijų lyderiu. Vis tik, ji pabrėžė, kad vykstant į Vašingtoną reikia turėti parengtus dvišalių susitarimų siūlymus, kuriuos Lietuva galėtų pateikti amerikiečiams.
Pastaruoju metu premjerė aktyviai dalyvauja užsienio politikoje, už kurią įprastai yra atsakingas prezidentas bei užsienio reikalų ministras. Pati I. Ruginienė anksčiau yra teigusi, jog ši sritis ją domina.