Antradienį pristatyto Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, daugiausia visuomenės palaikymo pastaraisiais metais sulaukė mokytojų, ūkininkų protestai, paramos Ukrainai akcijos.
„Mokytojų protestai, ūkininkų protestas Vilniuje, vykęs prieš porą metų. Didžioji dalis visuomenės turi palankų požiūrį į šituos ir kitus renginius. Neigiamai vertinančių yra tikrai labai nedaug, ypač kalbant apie mokytojų protestą dėl geresnių darbo sąlygų“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.
Remiantis atliktu tyrimu, 58 proc. apklaustųjų atsakė visiškai arba greičiau palaikantys Ukrainos paramos renginius.
Susiję straipsniai
„Dar nepaminėtas dalykas, kuris susilaukia labai didelio palaikymo, tai, aišku, Ukrainos palaikymo akcijos. Gerokai daugiau negu pusė (apklaustųjų – ELTA) yra palaikančių ir nepalaikančių yra labai nedaug“, – kalbėjo vienas iš tyrimo autorių.
Vienas tyrimo autorių pastebi, kad prieštaringas visuomenės reakcijas sukėlė 2021 m. vykęs Didysis šeimos gynimo maršas bei 2022 m. organizuoti protestai prieš COVID-19 valdymo priemones.
„Yra kita dalis renginių, kurie ganėtinai aiškiai suskirsto visuomenę į palaikančius ir nepalaikančius, tai yra, galima sakyti, poliarizuojančius visuomenę. Tai, be abejo, prieš kelerius metus vykęs Šeimos gynimo maršas, protestai prieš COVID-19 valdymo priemones. Tai yra nemenka dalis visuomenės, kuri palaiko tuos renginius, bet yra taip pat nemaža dalis žmonių, kurie yra prieš“, – tyrimo rezultatus lygino docentas.
Visuomenės požiūris išsiskiria ir į praėjusių metų kultūros bendruomenės bei žurnalistų protestą prieš LRT įstatymo pataisas. Remiantis tyrimo duomenimis, kultūros bendruomenę visiškai arba greičiau palaiko apie 44 proc. apklaustųjų, LRT protestus – virš 50 proc. tyrimo respondentų.
Anot M. Degučio, konservatyvų šalies gyventojų požiūrį liudija tai, kad daugiausiai respondentų teigė nepalaikantys LGBT bendruomenės „Baltic Pride“ eitynių.
„Matome, kad daugiau negu pusė visuomenės sako, kad jie nepalaiko šito renginio. Tai tam tikra prasme matome Lietuvos visuomenės konservatyvumą“, – teigė jis.
Gyventojų įsitraukimas į pilietines iniciatyvas
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad populiariausios veiklos, į kurias Lietuvos visuomenė įsitraukė 2025-aisiais išlieka tos pačios – aukojimas (49 proc. apklaustųjų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (28 proc.) ir vietos bendruomenės veiklose (26 proc.).
Tačiau 2025-aisiais augo dalyvavusiųjų demonstracijose, protesto ar palaikymo akcijose, mitinguose ar piketuose skaičius (6 procentinių punktų pokytis lyginant su 2024 m., iki 12 proc.), taip pat – peticijas internetu pasirašiusiųjų (4 procentinių punktų pokytis iki 26 proc.), tam tikras prekes ar paslaugas dėl moralinių ar politinių motyvų pirkusiųjų ar boikotavusiųjų skaičius (4 procentinių punktų pokytis iki 19 proc. ir 21 proc. visuomenės narių atitinkamai).
„Mūsų nekonvencinis dalyvavimas arba įsitraukimas į įvairias pilietines akcijas arba formas sustiprėja. Kita vertus, susilpnėja valstybės institucijų pasiūlomų (pilietinių iniciatyvų – ELTA) populiarumas“ – pristatymo metu kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Augantis jaunimo pilietinis aktyvumas
Remiantis duomenimis, aktyviausiai į pilietines iniciatyvas įsitraukia 18–24 m. jaunimas (vidutiniškai 43 proc.), taip pat asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą (47 proc. respondentų), įmonių vadovai bei verslininkai (49,9 proc. tyrimo dalyvių).
„Šiuo atveju turbūt tas jaunimo momentas yra daugiausiai pokyčio įnešantis“, – duomenis apibendrino I. Petronytė-Urbonavičienė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, LGBT bendruomenės eitynes palaikančių respondentų pilietinis indeksas, t. y. domėjimasis arba kitų pilietinių iniciatyvų palaikymas 9 balais viršija bendrąjį šalies vidurkį.
Palaikančiųjų kultūros bendruomenės protestus bei protesto akcijas prieš Izraelio veiksmus Gazoje pilietinės galios indekso rodiklis viršija bendrą vidurkį maždaug 5 balais.
Reprezentatyvią Lietuvos visuomenės apklausą tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, 2025 metų gruodžio mėn. 12–30 d. interviu metu apklausęs 1000 Lietuvos gyventojų.
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų docentų Rūtos Žiliukaitės, M. Degučio ir profesorės Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.
Pilietinės galios indeksas (PGI) parodo, koks yra koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei pilietinio dalyvavimo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
2025 m. Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.