Drama dėl LRT tęsiasi: buvęs ministras pasišovė mažinti prezidento galias, dėl pataisų – audros komitete

LRT taryba šiuo metu sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Dabartiniame projekto variante, kuris gimė Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje, siūloma Tarybos narių skaičių didinti iki 15-os, pridedant dar tris narius, į sudėtį įtraukiant žmonių su negalia organizacijų, Trišalės tarybos ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos atstovus.

Tokį patį Tarybos narių skaičių – 15 – yra pasiūliusi ir savo nacionalinio transliuotojo pataisų variantą parengusi Kultūros asamblėja bei protestus organizavę žiniasklaidos atstovai.

Tiesa, šių protestų veidu tapusi Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė yra ne kartą pabrėžusi, kad Taryba turėtų būti labiau depolitizuota, pavyzdžiui, prezidentui ir Seimui skiriant po du, o ne po keturis deleguojamus asmenis.

Perpus sumažinti prezidento ir parlamento deleguojamų LRT tarybos narių skaičių siūlė ir savo pataisų variantą parengusi opozicija, tačiau valdantieji šias pataisas blokavo dar pateikimo stadijoje.

Socialdemokratas Š. Birutis mano, kad būtent prezidentui pakaktų į Tarybą skirti du narius.

„Siūlysiu sumažinti valdžios dalyvavimą Taryboje. Logiška, kad Seimui turi likti keturi, nes yra pozicija, opozicija, o prezidentui turėtų likti du, nes keturi yra perteklinis siūlymas“, – Lrytas aiškino socialdemokratas.

Pagal jo pasiūlymą, Tarybą vis tiek sudarytų 15-ka asmenų, tiesiog tuos du narius, kuriuos turėtų skirti prezidentas, skirtų dar dvi papildomos organizacijos, bet ne politikai. Š. Birutis nemano, kad savo atstovą turėtų skirti ir Trišalė taryba.

„Tai yra mano asmeninis siūlymas, bet aš turiu didelį palaikymą frakcijoje. Tai yra logiška, nes eina ta kritika, kad valdžia bando uzurpuoti, daugiau turėti...  Logiška, kad sumažiname valdžios atstovavimą iki šešių narių“, – teigė politikas.

Prezidentas nesupyks? „Gali pykti, bet, matyt, logiška, jei po du turi pozicija, opozicija, tai ir prezidentas turėtų turėti du“, – svarstė „socdemas“, pažymėdamas, kad su Prezidentūra tokio siūlymo nederino.

Socialdemokratai mano, kad prezidento Gitano Nausėdos toks pasiūlymas pernelyg jaudinti neturėtų – visus keturis atstovus šešerių metų kadencijai jis delegavo 2024 metų gegužę. Jo paties kadencija truks iki 2029 metų vasaros. Tiesa, G. Nausėda efektą pajustų tokiu atveju, jei Taryba atsistatydintų.

Prieš dvejus metus G. Nausėda į Tarybą paskyrė Rėdą Brandišauskienę bei Giedrių Jucevičių. Taip pat į Tarybą dar vienai kadencijai buvo paskirti Mindaugas Jurkynas ir Renata Šerelytė-Mendeikienė.

Beje, įdomu tai, kad Š. Birutis su ganėtinai drąsiais siūlymais dėl LRT išstoja nebe pirmą kartą. Pernai gruodį būtent jis Seimo posėdžių salėje paprašė nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisoms taikyti skubos tvarką.

Toks siūlymas iššaukė didžiulį opozicijos ir protestuotojų pyktį, procesui buvo prilipinta tokiu atveju įprasta „buldozerio“ etiketė.

Nors skubos siekis nebuvo paties Š. Biručio idėja, tuomet užkulisiuose kalbėta, esą eiti su tokiu pasiūlymu, kuris neabejotinai susilauks prieštaringų reakcijų, pasisiūlė pats socialdemokratas.

Ironiška, tačiau lemtingojo gruodžio ketvirtadienio išvakarėse, kai nebeatlaikęs įtampos „krito“ ir visą LRT pataisų priėmimo procesą pristabdė Seimo kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, būtent Š. Birutis užsiminė, kad galbūt reikėtų trumpam paspausti stabdį.

„Kai jis pasiūlė skubą, matyt, neįsivaizdavo, į ką gali pavirsti situacija“, – sausį, grįžęs po tris savaites trukusio biuletenio, interviu Lrytas pasakojo K. Vilkauskas.

Parlamentas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną, iškart po Velykų.

Vadinasi, iki antradienio tokiu atveju dar turėtų būti surengti klausymai ir Kultūros komiteto posėdis, kuriame būtų pristatytas konservatorių prašymu komiteto užsakytas ekspertinis vertinimas bei parengtos išvados. Ekspertinį vertinimą atlieka Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų ekspertai.

Tačiau jau dabar akivaizdu, kad projektas Seimo posėdžių salę geriausiu atveju pasieks tik dar kitą savaitę.

LSDP vadovybė tikėjosi, kad Kultūros komitetas posėdį galės surengti penktadienį, prieš pat šventes. Tokiam Didžiajam penktadieniui nepritarė K. Vilkauskas, prašydamas duoti daugiau laiko ir leisti komitetui ramiai užbaigti darbus.

Trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje socialdemokratui vėl teko klausytis opozicijos kritikos.

K. Vilkauskas pranešė, kad iki balandžio 7 dienos komitetas nespės surengti klausymų ir parengti išvadų, tad pasiūlė klausymus organizuoti 8 dieną, o komiteto posėdį – 10 dieną. Opozicijai toks siūlymas vis tiek netiko.

„Aš, kaip ir matote, neskubu. Aš perspėjau (savo frakciją, – aut. past.), kad numatytam 7 dienos posėdžiui komitetas nespės apsvarstyti. Taigi matote, kad jokios skubos nėra“, – atsakė K. Vilkauskas.

Viskam, ką siūlė socialdemokratas, komiteto posėdyje priekaištus žėręs konservatorius Vytautas Juozapaitis ragino kol kas nusimatyti tik klausymų datą, o komiteto posėdžio laiko dar iš anksto nesiplanuoti.

„Siūlau ir raginu dabar dirbti neskelbiant datos, kada bus paruoštos išvados, nes tai yra nerealu. Padaryti dar vieną farsą, dar vieną nesusipratimą skubant, neleidžiant sureaguoti ir visuomenei, ir mums patiems, būtų nedovanotina klaida“, – pareiškė V. Juozapaitis.

„Apie 80 proc. visų įstatymų projektų ne visada patenka į salę numatytu laiku, nes tai užtrunka. Juo labiau, tokio lygmens klausimai, kaip LRT įstatymas, kuris yra turbūt vienas didžiausių per pastarąjį dešimtmetį savo apimtimi ir atsakomybe“, – pridūrė jis.

Tos pačios nuomonės laikėsi ir konservatorius Vytautas Kernagis. Jis atkreipė dėmesį, kad jau gautoje MRU ekspertinėje išvadoje aiškiai konstatuojama, jog didžioji dalis dabartinio įstatymo projekto formuluočių neatitinka Konstitucijos.

„Pagalvokite, Kęstuti, jeigu mes 8 dieną pasidarome klausymus, gauname krūvą naujos informacijos, kaip ką reikia keisti, tada 9 dieną mes turime plenarinį posėdį, ir 10 dieną, penktadienį, jau turime svarstyti ir paruošti išvadas? Kaip tai yra fiziškai įmanoma? Tai tiesiog yra neįmanoma“, – nurodė konservatorius.

„Kęstuti, aš suprantu, kad greičiausiai patiriate spaudimą iš savo frakcijos ar koalicijos partnerių. Mes tikrai esame su jumis ir užjaučiame jus. Jūs turėsite mūsų palaikymą, jeigu jūs irgi logiškai žiūrėsite į dalykus. Visi nepasiduokime tam spaudimu, nes klausimas yra rimtas“, – ragino politikas.

Kultūros komiteto posėdyje dalyvavo ir eksministras Š. Birutis. Jis pavadavo socialdemokratę Indrę Kižienę. Tačiau ką politikas konkrečiai norėjo pasakyti, suprasti buvo sunku – savo pasisakymo pradžioje jis tarsi pasiūlė neskubėti, tačiau galiausiai pasisakymą užbaigė raginimu „susiimti ir dirbti greičiau“.

„Pritarčiau daugeliui pasisakiusiųjų, kad tikrai skubėti niekur nereikia. Ką mes darome? Jeigu gruodžio mėnesį skubą paskelbiame dėl to, kad matėme konfliktą tarp Tarybos, administracijos, atrodė, kad būtų galima bent jau tai išspręsti, jog mūsų visuomeninis transliuotojas normaliai veiktų.

Praėjo daugiau kaip trys mėnesiai ir tie trys mėnesiai turėjo būti intensyvaus darbo, o šiandien iš šalies galiu pasakyti – trūkt už vadžių, vėl iš pradžių. Tai ką tris mėnesius veikėme? Turėjo būti Vyriausybės išvada, turėjo įsijungti Kultūros ministerija, visos kitos išvados, visi pasiūlymai turėjo būti išklausyti, įvertinti.

Dabar atrodo, kad mes viską pradedame nuo pradžių. Man labai keista. Gaila man jūsų visų darbo, kurie tris mėnesius dirbo darbo grupėje, kai kiti Seimo nariai kažkur važinėjo ar buvo laisvesni, tikrai užjaučiu visus“, – kalbėjo Š. Birutis.

Tačiau čia pat poziciją pakeitė: „Siūlau susiimti ir dirbti greičiau.“

„Pradžia buvo labai viltinga, bet pabaigoje viską suvedė į tai, kad čia opozicijos kaprizai ir panašiai“, – į eksministro komentarą sureagavo V. Juozapaitis.

Po balsavimo komitete valdančiųjų balsais galiausiai buvo nuspręsta laikytis K. Vilkausko išdėstyto plano. O opozicijos siūlymui prašyti Vyriausybės išvados nepritarta.

„Man yra tokia vidinė gėda tuo, kas dabar vyksta komitete, kaip jūs elgiatės, Kęstuti, kaip kiti nariai elgiasi. Jums yra visiškai nusispjaut į aplinką, į protestus, į tai, ką kalba žmonės. Aš tik pakartosiu jau vieną kartą garsiai išsakytą kito V. Kernagio frazę: „Stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko.“ Lietuva atlaikys. Ir po dvejų su puse metų vaizdas pasikeis“, – rėžė V. Kernagis.

„Garsios frazės ir kitų įžeidinėjimai nepadės“, – kolegą ramino K. Vilkauskas.

„Vykdote savo būrelio užsakymus, esate verčiamas – silpnavalis, na, ką padarysi“, – socialdemokratui kirto ir V. Juozapaitis.

Bendražygių nemalonę nacionalinio transliuotojo pataisų epopėjoje jau spėjo užsitraukti kultūros ministrė, socialdemokratė Vaida Aleknavičienė. Jos neveiklumą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir premjerės Ingos Ruginienės aplinka, patys socialdemokratai, dirbantys Seime.

Jų teigimu, ministrė kaip ir gruodį, taip ir dabar toliau išlieka nuošalėje bei nesiima jokių ryžtingesnių sprendimų, LRT pataisų fone jos išvis nematyti. Tokia kritika jai skrieja ne tik dėl vangumo nacionalinio transliuotojo atžvilgiu, o iš esmės dėl viso jos darbo.

„Man iš viso keista, kaip ministrė nesilanko Kultūros komiteto posėdžiuose. Atsimenu, kad Simonas Kairys būdavo praktiškai kiekviename komiteto posėdyje. Jeigu ne jis, tai viceministras visada būdavo Kultūros komiteto posėdžiuose. Tai čia yra požiūrio klausimas“, – stebėjosi V. Kernagis.

Opozicija reikalaus, kad V. Aleknavičienė balandžio 8 dieną atvyktų į komiteto klausymus.

Primename, kad prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Jame numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Šiomis pataisomis nepatenkinta dalis žurnalistų ir kultūros bendruomenės kitą savaitę rengia dar vieną protesto akciją.