ELTA glaustai: „Nemuno aušrai“ siūloma neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos

Kitą antradienį į posėdį ketina rinktis koalicinė taryba. Apie tai Eltą informavo premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas. Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Juozas Olekas kalbėjo, jog tarybos posėdyje veikiausiai bus aptarti pirmojo balsavimo dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto rezultatai ir partnerių palaikymas šiai iniciatyvai. Tuo metu Seimo vicepirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė trečiadienį „Žinių radijui“ užsiminė matanti poreikį koalicinėje taryboje aptarti vis dar neišspręstą ginčą dėl viceministrų postų.

Užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo bausme nuteistą Lietuvos pilietį Miroslavą Trockį. Ministerijos duomenimis, Lietuvos ambasada Minske apie jo sulaikymą buvo informuota, asmenį lankė konsulas, nuolat palaikomas ryšys su artimaisiais. Kaip skelbta, M. Trockis nuvyko aplankyti giminaičių į Baltarusiją, o ten buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo, kaip teigiama, už šnipinėjimą. Apie tai pranešė portalas „Naša niva“ ir iniciatyva „Dissidentby“, internete skelbianti politinių kalinių sąrašus.

„Nemuno aušrai“ siūloma neskirti pusmečio dotacijos, siekiančios daugiau nei 240 tūkst. eurų. Toks sprendimas nurodytas paviešintame VRK sprendimo projekte. Dėl lėšų skyrimo įstatymą šiurkščiai pažeidusia pripažintai partijai, vadovaujamai Remigijaus Žemaitaičio, VRK ketina apsispręsti ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu. Praėjusią savaitę komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos ambasadoje Izraelyje būtų įsteigta nauja – gynybos atašė – pareigybė. Siūlymą pateikė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos gynybos atašė Izraelyje pareigybė atsiras nuo liepos mėnesio. Ji bus išlaikoma iš KAM skirtų asignavimų – skaičiuojama, kad tam prireiks apie 350 tūkst. eurų per metus. Pasak KAM, Lietuvos kariuomenė itin domisi Izraelio gynybos patirties ir praktikos pritaikymu.

Šiuo metu plėtojami gynybos pramonės ir įsigijimų projektai, susiję su Lietuvos kariuomenės pajėgumų ir nacionalinės gynybos pramonės stiprinimu, o sėkmingam jų įgyvendinimui esą būtinas nuolatinis intensyvus ir tiesioginis bendradarbiavimas tiek su Izraelio gynybos, tiek su gynybos pramonės institucijomis. Gynybos atašė Izraelyje pareigybės steigimą palankiai vertino ir Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis anksčiau sakė, kad jam šiek tiek keista, kodėl iki šiol Izraelyje neturėjome tokio atstovo.

Premjerė Inga Ruginienė nesureikšmina Ukrainos žvalgybos duomenų apie tai, jog Rusija esą sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, ir juos vadina pletkais. Pasak Vyriausybės vadovės, vertėtų nustoti klausytis pletkų ir susikoncentruoti į oficialią tarnybų pateikiamą informaciją. Kaip skelbta, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.

Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad jis asmeniškai ir kitų atitinkamų agentūrų atstovai palaiko ryšį su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos dėl bepiločių orlaivių incidentų bei nedelsdami dalijasi visa reikalinga informacija.

Vilniaus apygardos teismas surengė antrąjį posėdį byloje dėl žiauraus 15-mečio paauglio nužudymo sostinės Žvėryno mikrorajone. Dėl galimo nusikaltimo padarymo teisiamas aukos bendraamžis draugas, jis buvo atvežtas į teismą. Uždarame posėdyje buvo apklausti liudytojai. Prokuratūra prašo kaltinamojo suėmimą pratęsti dar dviem mėnesiams, manydama, kad yra pagrindai toliau laikyti jį suimtą.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas praėjusių metų rugpjūčio 2-osios vakarą gavus pranešėjos pareiškimą, jog tą pačią dieną iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone. Jau kitą dieną, rugpjūčio 3-iąją, buvo sulaikytas šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas nepilnametis.

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pernai įvykusios nelaimės, kuomet per ledo ritulio treniruotę buvo sunkiai sužalotas ir mirė 13-metis paauglys. Nepilnamečiui kitas žaidėjas ledo rituliu netyčia pataikė į kaklo sritį. Nukentėjusysis tą patį vakarą mirė ligoninėje. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas Eltai sakė, kad įvykis vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas, treniruotė ir jos saugumas buvo tinkamai užtikrinti.

Sprendimas nutraukti tyrimą priimtas, sulaukus teismo medicinos išvados, taip pat įvertinus kitą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Nelaimė įvyko lapkričio 19-osios vakarą, Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ledo ritulio treniruotėje. Prokuratūros nutarime pažymima, kad ledo ritulio klubas, organizuodamas vaikų treniruotes, tinkamai užtikrino treniruočių dalyvių saugumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teigia, kad bet kokie Lietuvos vežėjų mokėjimai Europos Sąjungos sankcionuotai bendrovei „Beltamozhservice“ už jos teritorijoje laikomus vilkikus būtų sankcijų pažeidimas. Europinės sankcijos taip pat draudžia „Beltamozhservice“ mokėti euro zonos valiuta grynaisiais pinigais. Praėjusią savaitę Minsko režimui leidus kelis mėnesius sulaikytiems vilkikams išvykti iš Baltarusijos, apie kylančius sunkumus teisėtai atsiskaityti už sulaikytus vilkikus Eltai anksčiau kalbėjo dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo praėjusio antradienio iki šio trečiadienio į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso grįžo 451 ten kelis mėnesius sulaikytas lietuviškas vilkikas.

10 šalies institucijų pasirašė susitarimą dėl spartesnio technologijų oro erdvės apsaugai įdiegimo. Numatoma pradėti naudoti technologijas, skirtas kovai su oro grėsmėmis – kontrabandiniais balionais, dronais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomus 3 mln. eurų technologiniam sprendimui pasiekti. Praėjusių metų spalį ministerija paskelbė kvietimą verslui oro saugumo sprendimams kurti, buvo atrinktos trys pažangiausios idėjos, kurių vystymui skirta 300 tūkst. eurų. Tuo metu antrajame kvietimo etape, kurį žymi šis bendradarbiavimo susitarimas, bus skelbiamas ikiprekybinis pirkimas prototipų sukūrimui. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, didieji technologijų testavimai planuojami birželio pradžioje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė rimtai svarstantis pasitraukti iš NATO. Interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ JAV prezidentas Aljansą vadino „popieriniu tigru“ ir minėjo, kad jo nuomonei dėl tariamo NATO neefektyvumo pritaria Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą, atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetę jo raginimus padėti atblokuoti pasaulinei naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Keliomis valandomis anksčiau panašų pareiškimą padarė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, teigęs, kad Vašingtonui gali tekti persvarstyti santykius su NATO, kai baigsis karas su Iranu.

JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė paliaubų. D. Trumpas teigė šio prašymo sulaukęs iš „Irano naujojo režimo prezidento“, ir jį svarstysiantis tada, kai Hormuzo sąsiauris bus atvertas laivybai. Iranas, kurio prezidento pareigas vis dar eina Masoudas Pezeshkianas, į D. Trumpo įrašą jo socialiniame tinkle „Truth Social“ iš karto nesureagavo. Anksčiau trečiadienį Baltieji rūmai pranešė, kad šiąnakt JAV prezidentas kreipsis į Amerikos žmones ir praneš „svarbią naujieną“ karo Irane klausimu.

Prancūzijos Senatas pritarė socialinių tinklų platformų uždraudimui jaunesniems nei 15 m. asmenims. Senatoriai nori, kad būtų draudžiamos visos platformos, kurių turinys ar algoritmai galėtų pakenkti vaikų raidai. Remiantis priimtu įstatymo projektu, tokių platformų sąrašą turi parengti atitinkama ministerija. Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja kiek anksčiau balsavo už visišką socialinių tinklų uždraudimą jaunesniems nei 15 m. asmenims. Kol kas lieka neaišku, ar naujosios taisyklės atitinka galiojančius įstatymus. Priėmusi tokį reglamentą, Prancūzija taptų pirmąja ES šalimi, pradėjusia įstatymais riboti vaikams prieigą prie socialinių tinklų.

Kryme sudužus Rusijos kariniam lėktuvui žuvo 29 žmonės. Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, karinio transportinio lėktuvo „Antonov-26“ katastrofą, per kurią žuvo visi 6 įgulos nariai ir 23 keleiviai, sukėlė techninis gedimas, ant orlaivio nebuvo išorinio poveikio požymių.