Politikė nurodo, kad apie tai pasisakė tuomet, kai JAV reiškė pretenzijas į Grenlandijos salą. Dabar, jos vertinimu, situacija yra kitokia, todėl ir alternatyvieji planai „nuėjo užmarštin“.
„Gal jau laikas nekalbėti apie šitus planus, nes mes kalbėjome Grenlandijos užėmimo kontekste. Tai jau viskas, šitas klausimas nuėjo užmarštin. Dabar yra kiti klausimai“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė, paklausta, ar ne laikas paviešinti garsiuosius planus A, B, C.
„Taip, mes gyvename besikeičiančios geopolitikos kontekste. Politiniai įvykiai yra labai dinamiški ir tai, (...) ką mes šiandien suplanavome, atrodo susidėliojome strateginius planus, susidėliojome algoritmus, bet rytoj gali viskas visiškai drastiškai pasikeisti ir mums reikės pradėti iš naujo arba daryti tam tikrus pokyčius.
Prabilo apie prezidento ir premjerės kovos dėl atstovavimo priežastis: dabar jis negali pasiduoti
Ką Vyriausybė privalo ir turi daryti – tai turi gebėti laiku ir vietoje adaptuotis ir būti lankstūs. Ne dirbti pagal prieš 20 metų patvirtinus strateginius planus, bet gebėti tuos planus pritaikyti šios dienos realijomis. Ir jeigu reikia – keisti tam tikrus algoritmus, Vyriausybė turi gebėti juos keisti čia ir dabar, kad mes nebūtume atsilikę penkis žingsnius atgal, bet kad būtume penkiais žingsniais priekyje“, – dėstė ji.
Kaip skelbta, metų pradžioje interviu portalui „Delfi“ I. Ruginienė teigė, jog Lietuva turi alternatyvius gynybos planus, jeigu žlugtų NATO aljansas.
Susiję straipsniai
„Visi scenarijai yra tikėtini, dėl to ir yra planas A, B, C“, – sakė premjerė, tačiau nedetalizavo, kokie yra kiti formuojami planai.
Pastarieji premjerės pareiškimai sukėlė nemenką diskusijų audrą. Iš pradžių opozicija mėgino prisikviesti I. Ruginienę pasiaiškinti į NSGK, vėliau ir į frakcijų posėdžius.
Opozicijai nerimstant, o klausimų skaičiui dėl saugumo ir užsienio politikos tik gausėjant, galiausiai nuspręsta dar kartą iškviesti I. Ruginienę į uždarą NSGK posėdį. Susitikimas turėtų vykti balandžio mėnesį.
Sako, jog Europa turėtų dėkoti D. Trumpui
Premjerė apie alternatyviuosius planus buvo paklausta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl užsiminė apie galimą Vašingtono pasitraukimą iš NATO.
Socialdemokratė tvirtina neturinti jokių abejonių dėl Aljanso vienybės, o D. Trumpo svarstymus vertina kaip tam tikrą signalą Europos valstybėms.
„Mes turime pasitikėti NATO aljansu ir aiškiai skleisti žinutę, kad NATO aljansas stiprus. Man visai neseniai teko lankytis ir NATO būstinėje, tai nėra jokių abejonių, kad mūsų regiono saugumas priklauso nuo to, kiek NATO aljansas bus vieningas ir pasirengęs ginti šitą regioną“, – sakė ji.
„Šiai dienai abejonių nėra. Bet lygiai taip pat girdžiu ir amerikiečių, ir prezidento perspėjimus, kad mes, europiečiai, irgi turime prie to prisidėti ir demonstruoti tai, kad mes investuojame į savo gynybos pajėgumus, į saugumą“, – aiškino premjerė, pabrėždama, kad šiuo klausimu Lietuva demonstruoja pavyzdį kitoms valstybėms.
Vis tik, kaip reikėtų perskaityti D. Trumpo pareiškimus dėl NATO?
„Prezidentas Trumpas ne vieną kartą yra išreiškęs abejonių ir tai tik paskatina Europą dar labiau imtis realių veiksmų, stiprinant savo saugumą. Aš manau, kad tai labai teigiamas efektas – pagaliau paspausti pabudimo mygtuką, kad Europa pabustų ir pamatytų realią padėtį“, – tęsė I. Ruginienė.
„Dėl tokio efekto mes turėtume būti dėkingi prezidentui Trumpui“, – apibendrino I. Ruginienė.
Kaip rašė ELTA, JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru“ ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.