„Visi pirkimai, kurie turėjo būti padaryti, yra padaryti. Papildomi pirkimų procesai irgi vyksta (…), trumpojo nuotolio radarai, kuriuos mes esame užsakę, atvyksta jau balandžio mėnesį, pasyvūs radarai jau yra Lietuvoje, vyksta visų sistemų integracija“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.
„Bet, be abejo, to neužtenka, kad mes matytume gerokai plačiau negu šiai dienai norime. Todėl Lietuvos kariuomenei ir mūsų ekspertams yra suformuotos technologinės užduotys atliepti, atsakyti į klausimus, kaip ir ko mums reikėtų daugiau, kokius sensorius mes galėtume pajungti“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad į Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Susiję straipsniai
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu R. Kaunas tuomet tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.