„Apie žodžio laisvę tikrai nereikėtų čia kalbėti. Įstatymas nėra susijęs su žodžio laisve, o tiesiog, kadangi yra diskusijų stadija, yra įmanomi pateikimai pataisymų, patobulinimų. Tiesiog laukiame galutinio rezultato“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams teigė ministrė.
Dalis valdančiųjų siekia visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą papildyti nuostata, kad LRT bendradarbiautų su Vyriausybe. Pagal siūlymą, Vyriausybė sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su LRT, kurioje būtų numatytos konkrečios užduotys, pavedimai ir rodikliai, kuriuos iš biudžeto lėšų finansuojamas transliuotojas turėtų pasiekti.
Siūlymo kritikai pabrėžia, jog taip siekiama užvaldyti visuomeninį transliuotoją nurodant, kokias laidas kurti. Viena iš iniciatyvos autorių, „valstietė“ Ligita Girskienė teigė, jog LRT užvaldyti nesiekiama.
Susiję straipsniai
„Užsienio šalyse tokios sutartys egzistuoja dešimtmečiais ir nė vienas nacionalinis transliuotojas nėra užgrobtas. Valstybės ir savivaldybių įmonės turi lūkesčių laiškus, kuriuos formuoja savininkas ir tai yra normali praktika“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Girskienė.
Tuo metu kultūros ministrės manymu, siūlomo pakeitimo idėja – laidų įvairovė.
„Aš manau, kad tikrai yra gerai, jog laidų įvairovė galėtų būti didesnė, daugiau dėmesio galėtų būti skiriama socialinėms, kultūrinėms veikloms“, – teigė ji.
„Laidos ten nėra konkrečiai teikiamos, ar pavadinimai kažkokie. Tiesiog yra išreiškiama pozicija, kad laidos galėtų būti įvairesnės, daugiau teikiančios informacijos žmonėms. Aš iš savo pozicijos norėčiau daugiau kultūrinių laidų, turbūt kiti norėtų kitokių laidų“, – komentavo kultūros ministrė.
Ateis pasikalbėti su protestuotojais
Dėl valdančiųjų teikiamo LRT įstatymo projekto Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kartu su Kultūros asamblėja kitą savaitę šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rengia protestą. Kultūros ministrė sako ateisianti pasikalbėti su protestuojančiais žmonėmis.
„Kaip ir visuose protestuose ateinu pasikalbėti su žmonėmis ir išgirsti jų pozicijas“, – žurnalistams sakė V. Aleknavičienė.
Ministrė taip pat išreiškė apgailestavimą, jog visuomenė dėl siūlomų LRT pakeitimų yra susipriešinusi.
„Man labai gaila, kad visuomenė yra susipriešinusi. Prie šio įstatymo jau yra dirbama tikrai labai ilgą laiką ir darbo grupė tam buvo Seime sudaryta, kuri taip pat buvo pasikvietusi ir ekspertus, su įvairiais žmonėmis bendravo ta tema. Kadangi šiandien galutinio sprendimu mes neturime, aš vis tiek labai tikiuosi, kad galutiniame rezultate projektas bus priimtinas daugelio žmonių grupei“, – sakė ji.
Pataisos įveikė pirmąjį etapą Seime
Kaip skelbta, Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Be kita ko, šią savaitę ŽPA su Kultūros asamblėja pranešė organizuosiančios naują protestą balandžio 8 d. Nepriklausomybės aikštėje. Anot ŽPA pirmininkės Birutės Davidonytės, planuojamu protestu siekiama, jog politikai atsisakytų įstatymo nuostatų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau – turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.