Ministrų kabinetui pritarus siūlomoms iniciatyvoms, įstatymų projektai bus teikiami Seimui.
Kaip nurodoma įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte, siūloma tobulinti perspėjimo sistemą, didinti jos aprėptį, nustatyti aiškesnį ir greitesnį jos aktyvavimo algoritmą. Taip pat siekiama sudaryti prielaidas visuotinumui – apimant valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas įstaigas, ūkio subjektus, veiklos vykdytojus ir gyventojus – rengiantis gyventojų evakavimui ir jį įgyvendinant.
Taip pat numatoma plėsti priedangų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių tinklą bei gerinti sąlygas pasiruošimui, suteikiant gyventojams humanitarinę pagalbą, sukuriant civilinės saugos pagalbos punktus.
Susiję straipsniai
Siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti ministerijų atsakomybes dėl bendradarbiavimo su nevyriausybinių organizacijų (NVO), mokslo ir studijų institucijomis, verslo bei jas vienijančiomis organizacijomis.
Numatoma įteisinti parengties pareigūnų tinklą, įtvirtinti nuostatas dėl lėšų poreikio, reikalingo savanorių ir NVO pajėgų pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, skaičiavimo.
Be kita ko norima detalizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atliekamas koordinavimo funkcijas. Taip pat – tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos sąvokas ir principus, įvedant naujas sąvokas.
Pakeitimais numato sukurti jungtines greitojo reagavimo komandas. Galiausiai, siūloma nustatyti, kad valstybės rezervo lėšos galėtų būti skiriamos padengti išlaidas teikiant civilinės saugos tarptautinę pagalbą žmogiškaisiais ištekliais.
Ministerijos teigimu, vertinant 2020–2025 m. duomenis, kasmet šalyje vidutiniškai paskelbiamos 25 naujos ekstremaliosios situacijos