ELTA glaustai: VRK nusprendė „Nemuno aušrai“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios dotacijos

Tuo metu tarp svarbiausių ekonomikos naujienų – Lietuvos banko (LB) sprendimas mažinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę.

VRK „Nemuno aušrai“ nusprendė neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos. Sprendimas priimtas konstatavus, jog partija šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą. Komisija praėjusią savaitę paskelbė, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui ir jo pavaduotojai Daivai Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą.

Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

Apeliacinis teismas netenkino už neapykantos kurstymą nuteisto parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio advokato prašymo byloje kreiptis į Izraelio ambasadą. Seimo nario advokatas Vytautas Sirvydis prašė, jog būtų kreiptasi į minėtą ambasadą su klausimu, ar tiesa, jog didžiąją dalį Izraelio gyventojų sudaro žydų tautybės žmonės – esą tokiu būdu būtų patvirtina versija, kad R. Žemaitaitis savo pareiškimuose neskleidė antisemitizmo idėjos. Teismas netenkino šio prašymo, taip pat nesutiko, jog byloje būtų atlikta nauja kalbos ekspertizė. Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas partijos „Nemuno aušra“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Šis sprendimas nėra įsigaliojęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka.

Pasieniečiai pranešė apgręžę arba atgrasę 35 neteisėtus migrantus, bandžiusius patekti į Lietuvą iš Baltarusijos. Tai yra didžiausias fiksuotas migrantų paros skaičius šiemet. Buvo sulaikyti užsieniečiai, kurie prisistatė esantys Afganistano, Irano, Maroko, Pakistano bei Somalio piliečiai. Dokumentų jie neturėjo, išskyrus vieną Afganistano pilietį. Tarp minėtų 35 užsieniečių taip pat buvo grupė migrantų, kurie irgi planavo neteisėtai patekti į Lietuvą, tačiau dar būdami Baltarusijos pusėje ir pamatę atvykstančius Lietuvos pasieniečius, jie nespėjo kirsti sienos ir pasitraukė atgal. Dauguma neteisėtų užsieniečių į Lietuvą brovėsi Varėnos rajone esančio Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje. Tiek šioje, tiek kitose vietose sulaikytiems užsieniečiams, kaip yra įprasta, trečiadienį buvo atlikti individualūs vertinimai. Jų metu pasieniečiai nustatė, kad atėjūnams nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes, šie migrantai buvo grąžinti atgal į Baltarusiją. Iki šiol didžiausias šiemet neįleistųjų per parą skaičius buvo fiksuotas vos prieš dvi dienas – pirmadienį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis Eltai sakė, kad pastaruoju metu išaugęs neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautas rodo suaktyvėjusius Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiksmus, gabenant neteisėtus migrantus – migrantai Lietuvos pasieniečiams pasakoja, kas jiems padeda atvykti iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos, kokie būna maršrutai.

Vilniaus apygardos teismas pilnai patenkino prokuratūros prašymą ir dar dviem mėnesiams pratęsė 15-mečio paauglio suėmimo terminą. Šis nepilnametis kaltinamas bendraamžio nužudymu Vilniaus Žvėryno rajone. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė teigė, kad suėmimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą procese. Minėtas dviejų mėnesių terminas yra maksimalus terminas, kuriam teismas gali pratęsti suėmimą pilnametystės dar nesulaukusiam asmeniui. Vaikinas laikomas suimtas nuo pernai rugpjūčio pradžios, kuomet buvo įvykdytas itin sunkus nusikaltimas, o jo suėmimo terminas buvo nuolat pratęsiamas. Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šioje baudžiamojoje byloje dėl itin žiauraus 15-mečio (gim. 2010 m.) nužudymo kaltinimai pareikšti kitam paaugliui, aukos bendraamžiui (gim. 2010 m.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų rugpjūčio 2-osios vakarą, gavus pranešėjos pareiškimą, jog tą pačią dieną iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone. Jau kitą dieną, rugpjūčio 3-iąją, buvo sulaikytas šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas nepilnametis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad nuo sausio įsigaliojus antros pakopos pensijų sistemos reformai dalį ar visas sukauptas lėšas atsiėmė apie 62,5 tūkst. šią teisę turėjusių gyventojų. Nuo metų pradžios iki balandžio lėšos buvo išmokamos tiems pensijų fondų dalyviams, kurie norėjo atsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, iš fondų trauktis galėjo dėl sunkios ligos, nebuvo sukaupę didelių sumų ir iki pensijos jiems buvo likę penkeri metai. Nuo balandžio lėšos jau išmokamos visiems likusiems gyventojams, kurie per pirmą metų ketvirtį pateikė prašymus leisti pasitraukti iš kaupimo, tačiau, anot LIPFA vadovo, kol kas tikslių duomenų apie jų pasitraukimą pensijų bendrovės neturi. Šios lėšos, pagal Seime priimtą įstatymą, bus pervestos per 10 darbo dienų, o LIPFA susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją ketina skelbti balandžio 17 d. Kaip skelbta, papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

LB blogina 2026-ųjų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numato didesnį infliacijos šuolį. Šių metų šalies BVP augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punktais iki 3,1 proc., kitų metų – 0,3 proc. punkto iki 2 proc. Pernai gruodį LB prognozavo, kad šiemet ekonomika augs 3,2 proc., kitais metais – 2,3 proc., 2028 m. – 3 proc. (naujausia prognozė – 2,9 proc.). Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė siekia 5,1 proc. (pernai gruodį – 3,1 proc.), 2027 m. – 3 proc. (2,6 proc.), 2028 m. – 2,5 proc. LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, bankui teko tikslinti ekonomines prognozes dėl sparčiai besikeičiančios geopolitinės situacijos, karo Artimuosiuose Rytuose.

Lietuvos energetikos, degalų ir naftos asociacijų atstovai siūlo šalies kuro kainų krizę spręsti įteisinant dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą. Verslo teigimu, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus, o į valstybės biudžetą surinkti papildomų lėšų. Rinkos dalyvių skaičiavimais, taikant šią priemonę valstybės biudžetas per metus surinktų papildomus 100 mln. eurų iš kuro akcizo. Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad jo vadovaujama institucija siūlymą įvertins. Jo manymu, jei rinkos dalyvių skaičiavimai teisingi, priemonę tikrai būtų galima svarstyti. Tiesa, K. Vaitiekūno vertinimu, priemonė neturėtų tiesioginio poveikio padidėjusioms degalų kainoms, kurias moka Lietuvos gyventojai.

JAV prezidentas kreipėsi į tautą, mėgindamas paaiškinti savo motyvus dėl karo su Iranu. Donaldas Trumpas pakartojo teiginius, kad Iranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo ir kad Islamo Respublika kuria milžinišką balistinių raketų arsenalą, esą keliantį grėsmę Amerikos teritorijai. Jo teigimu, Irano balistinių raketų pajėgumai buvo smarkiai sumažinti, tačiau JAV prezidentas nepaaiškino, kaip operacija atgrasė Irano branduolines ambicijas. Jis taip pat žadėjo, kad „artimiausias dvi ar tris savaites“ JAV pajėgos smūgiuos Iranui „itin smarkiai“, o apie esą su Iranu vykstančias derybas, priešingai nei pastaruoju metu, jau nebeužsiminė. NATO sąjungininkių D. Trumpas šįkart tiesiogiai neįžeidinėjo ir neminėjo planų pradėti sausumos operaciją, bet žadėjo „labai greitai užbaigti darbą“ ir džiaugėsi „didesniais nei bet kada anksčiau“ Amerikos laimėjimais.

Po daugiau kaip 50 metų pertraukos startavo pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį. Ant raketos „Space Launch System“ (SLS) pritvirtintoje kapsulėje „Orion“ keturi astronautai trečiadienį 18.35 val. vietos laiku (ketvirtadienį 1.35 val. Lietuvos laiku) pakilo į kosmosą iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties JAV Floridos valstijoje. Dešimt dienų truksiančioje NASA „Artemis II“ misijoje dalyvauja ir Mėnulį apskries JAV astronautai Christina Koch, Victoras Gloveris ir Reidas Wisemanas, taip pat Kanados astronautas Jeremy Hansenas.

Moldovos parlamentas denonsavo Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) steigiamuosius susitarimus. Susitarimo dėl NVS sukūrimo, atitinkamo protokolo ir organizacijos chartijos inicijavo Moldovos užsienio reikalų ministerija, motyvuodama tuo, kad nesilaikoma pagrindinių NVS vertybių ir principų – visų pirma, teritorinio vientisumo pripažinimo ir esamų sienų neliečiamumo. Šį principą pažeidžianti Rusija kariauja prieš Ukrainą, vykdo agresiją prieš Sakartvelą ir neteisėtai dislokuoja savo karius Moldovos Respublikos teritorijoje, pažymima šalies parlemento dokumente. NVS sutarties denonsavimas, be kita ko, yra svarbus ir neišvengiamas žingsnis Moldovos kelyje į Europos Sąjungą (ES).