Iš VRK – dar vienas smūgis „Nemuno aušrai“: negaus beveik ketvirčio milijono eurų

Ketvirtadienį VRK partijoms paskirstė 2026 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus – iš viso apie 2,5 mln. eurų.

Tačiau dėl fiksuotų šiurkščių pažeidimų VRK už pirmąjį metų pusmetį „aušriečiams“ valstybės dotacijos neskyrė – „Nemuno aušra“ negaus maždaug 242,8 tūkst. eurų. Už tokį sprendimą pasisakė 7 VRK nariai. Tiesa, 5 palaikė siūlymą pritaikyti griežtesnę sankciją – svarstyta neskirti dotacijos už visus metus.

VRK verdiktas argumentuojamas praėjusį ketvirtadienį patvirtintu sprendimu – po „aušriečių“ 2024-ųjų finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimo, komisija pripažino, kad nuomodamasi automobilius iš savų partiečių ir atsiskaičiusi jiems iš valstybės dotacijos lėšų valdančioji „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymus.

VRK atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog „Nemuno aušra“ nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad su partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu bei jo pavaduotoja Daiva Petkevičiene sudarytos automobilių nuomos sutartys buvo vykdomos, o transporto priemonės išties naudotos partijos veiklos tikslams.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad tą patį automobilį, kurį nuomojo partijai, R. Žemaitaitis naudojo ir Seimo nario veiklai, ir prezidento rinkimų kampanijai. Beje, tuo pačiu metu pagal panaudą juo galėjo naudotis įmonė, kurioje dirba parlamentaro sutuoktinė.

VRK konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymą, nepagrįsdama maždaug 49 tūkst. eurų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad „aušriečiai“ pažeidė ir Politinių organizacijų įstatymą, mat ne pagal paskirtį panaudojo partijos dotaciją, šias lėšas pervesdama „aušriečių“ nariams, ir pateikė komisijai žinomai klaidingus duomenis.

Pastarieji pažeidimai pripažinti šiurkščiais – dėl to praėjusią savaitę vykusiame posėdyje dalyvavę 11 VRK narių pasisakė vienbalsiai.

Be to, VRK įpareigojo R. Žemaitaitį ir D. Petkevičienę grąžinti į partijos biudžetą neteisėtai gautas lėšas – apie 26 tūkst. ir 15 tūkst. eurų atitinkamai.

Galiausiai, komisija nusprendė informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus, taip pat perduoti atitinkamą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Tiesa, R. Žemaitaitis žurnalistams yra teigęs, jog skųs šį VRK sprendimą. Nepaisant to, ar Regionų administracinis teismas priimtų nagrinėti partijos skundą, kol nebūtų atitinkamo sprendimo, tai neturėtų įtakos klausimui dėl „aušriečių“ dotacijos. Kaip anksčiau yra teigusi VRK pirmininkė Lina Petronienė, „Nemuno aušrai“ numatyta asignavimų dalis tiesiog liks nepaskirstyta.

Beje, „Nemuno aušros“ automobilių nuoma iš savų partiečių tiriama ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Ji tiria, ar R. Žemaitaitis, sudarydamas sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

Situacija domisi ir teisėsauga – kovo pradžioje dėl galimo sukčiavimo nuomojant automobilį partijai ir tuo pačiu naudojant jį Seimo nario veiklai ikiteisminį tyrimą pradėjo ir policija, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pristatydama sprendimo projektą, VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Milda Pocevičiūtė paaiškino, kodėl siūloma „aušriečiams“ nesuteikti valstybės dotacijos vieną pusmetį. Anot jos, atsižvelgiant į padarytus šiurkščius pažeidimus, tokia sankcija būtų proporcinga.

„Partijos neapskaitytų įsipareigojimų suma sudaro 20,5 proc. nuo pusės metų partijai skirtos asignavimų sumos – tai yra penktadalis. Vertinant ankstesnę VRK praktiką dėl asignavimų neskyrimo dėl šiurkščių pažeidimų, tai kiti šiurkštūs pažeidimai buvo susiję su neteisėtu finansavimu ar su išlaidų limitų viršinimu. Asignavimai taip pat buvo neskiriami vieną pusmetį – tais atvejais pažeidimo suma taip pat sudarė apie 20 proc. nuo valstybės biudžeto asignavimų sumos“, – dėstė M. Pocevičiūtė.

Vis tik, VRK gretose pasigirdo siūlymų imtis ir griežtesnių sankcijų. Komisijos narys Andrius Vaišnys pateikė alternatyvų siūlymą – anot jo, „Nemuno aušros“ atvejis, jo vertinimu, yra visiškai kitoks, todėl nereikėtų situacijos vertinti tik formaliuoju būdu.

„Pirmiausiai yra schema. Mes čia keturias valandas su kolegų pagalba praeitame posėdyje klausėmės tyrimo aplinkybių ir tos tyrimo aplinkybės rodo tam tikrą schemą, kuri akivaizdžiai liudytų apie tam tikrą naudos gavimą ir pasipelnymą“, – kalbėjo A. Vaišnys.

„Antroji aplinkybė taip pat susijusi su pastaba dėl prevencijos ir tikėjimo, kad mes ateityje manytume, kad partija taip nesielgs. Ką aš mačiau – partija ne tik nekontroliavo, bet su mūsų tyrėjais ne itin noriai bendradarbiavo“, – tvirtino jis.

A. Vaišnys taip pat atkreipė dėmesį į R. Žemaitaičio pareiškimus po to, kai VRK pripažino partiją padarius šiurkščius pažeidimus.

„Po mūsų priimto sprendimo, mes skaitome, kad bus daroma tada juodai. Tai kokia čia yra preventyvi mūsų funkcija tokiu atveju?“ – kėlė klausimą jis.

„Todėl nepritarčiau tokiam formaliam požiūriui dėl minimalios vadinamosios sankcijos, nes turėtume atsižvelgti į visas aplinkybes. (...) Šiuo punktu nepritariu ir todėl matau poreikį bent jau pasiūlyti, kad partijai nebūtų skiriama dotacija vieniems metams“, – pasiūlė A. Vaišnys.

R. Žemaitaičio pareiškimai užkliuvo ir kitai VRK narei Jolitai Baušytei. Ji tvirtino norėjusi užduoti klausimus „aušriečių“ lyderiui – ar tai nuosekli pozicija, ar tik emocinė reakcija.

Visgi, patys partijos pažeidimai, šios komisijos narės vertinimu, yra sistemiški ir sąmoningi.

„Tai, ką parodė tyrimas – tai yra aiški, sąmoninga, sisteminė schema. Ne tik nepateikti dokumentai, kurie pagrindžia ūkines išlaidas, bet ir sąmoningai pervestos lėšos partijos nariams“, – kalbėjo J. Baušytė.

„Mes turime situaciją, kai viešieji pinigai panaudoti neteisėtai ir šioje schemoje dalyvauja partijos nariai – tiksliau, partijos vadovybė. Tai aiški schema, sąmoningi veiksmai, veikimas per partijos narius rodo ne atsitiktinumą, o organizuotą veikimą“, – pabrėžė ji.

Savo ruožtu VRK narė Gitana Matiekuvienė atkreipė dėmesį, jog „aušriečiai“ jau anksčiau buvo atsidūrę komisijos akiratyje ir tik per plauką išvengė šiurkščių pažeidimų.

Kaip skelbta, pernai VRK pripažino, kad Seimo rinkimų kampanijos metu „Nemuno aušra“ priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Nors tuomet siūlyta pripažinti šiuos pažeidimus šiurkščiais, VRK nariai pasisakė kitaip.

 „Vertinant būtent šią situaciją, iš tikrųjų svarbu paminėti tai, kad tai pirmas šiurkštus pažeidimas, bet mes prieš metus svarstėme pažymą, kurioje taip pat buvo siūlomas šiurkštus pažeidimas. Tuo metu buvo pripažinta neteisėtų juridinių asmenų parama ir kiti partijos padaryti pažeidimai. Tuo metu nebuvo pripažinta tai šiurkščiais pažeidimais, bet pati sudėtis tos pažymos iš tikrųjų buvo apie rimtus politinės partijos padarytus pažeidimus“, – dėstė VRK narė.

Vis tik, dauguma VRK narių tvirtino, jog apriboti „aušriečių“ pusmečio dotaciją yra proporcingesnė sankcija įstatymus pažeidusiai partijai.

„Manytina, kad yra pakankamai proporcinga neskirti pusmečio dotacijos, neskirti pusmečiui skirtos pinigų sumos, kad tai veiktų ir prevenciškai. Šiuo metu partija turi suprasti, kad buvo nustatytas šiurkštus pažeidimas ir siekti ateityje tokių nedaryti, kadangi ir ateityje galime limituoti tam tikrą dotacijos kiekį“, – sakė VRK pirmininkės pavaduotoja Laura Martinaitytė.

Panašios pozicijos laikėsi ir VRK pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, jeigu partija būtų padariusi pakartotinį šiurkštų pažeidimą, tuomet būtų pagrindo svarstyti, ar nereikėtų apriboti valstybės dotacijos visiems metams. Be to, pirmininkės teigimu, partija vis tiek turėtų būti suinteresuota pasitaisyti – o pernelyg griežta sankcija nuo to gali ir atbaidyti.

„Neturime pastatyti į tokią situaciją, kad partija būtų nebesuinteresuota laikytis įstatymų reikalavimų. Neskyrimas (dotacijos – Lrytas) metams po pirmo pažeidimo, mano supratimu, galėtų partiją pastatyti į tokią poziciją, kad ji būtų nesuinteresuota laikytis įstatymo. O jeigu ateityje būtų situacija, kai tas pažeidimas viršytų daugiau nei pusę pusmečio asignavimų sumos ar būtų keli šiurkštūs pažeidimai, nustatyti už skirtingas veikas – aišku galėtų būti ilgesnis laikotarpis, mano nuomone“, – savo poziciją dėstė L. Petronienė.

Dotacijos už 2026 m. pirmąjį pusmetį pasieks 10 politinių jėgų.

Kaip nurodoma VRK sprendimo projekte, konkrečios kiekvienai partijai skiriamos biudžeto asignavimų sumos nustatomos pagal tai, kiek rinkėjų balsų politinės jėgos gavo 2024 m. vykusių Seimo bei Europos Parlamento bei 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu.

Didžiausia suma pasieks valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) – maždaug 662 tūkst. eurų.

Panašią sumą gaus opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – apie 612 tūkst. eurų.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bus paskirta beveik 259 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – apie 241 tūkst. eurų. Maždaug 237 tūkst. eurų atiteks Seimo opozicijoje dirbančiam Liberalų sąjūdžiui.

Kitas partijas pasieks kiek kuklesnės dotacijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) bus skirta apie 141 tūkst. eurų, Laisvės partijai – 140 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partijai – 88 tūkst. eurų, Nacionaliniam susivienijimui – per 65 tūkst. eurų, Centro dešinės sąjungai – 61 tūkst. eurų.

Iš viso šių metų valstybės biudžete politinių partijų asignavimams numatyta 5,502 mln. eurų.

Dotacijos skirstomos dukart per metus – iki kiekvienų metų balandžio 16 ir lapkričio 15 dienų.