Pasak jo, laivybos laisvė išlieka vienas esminių tarptautinės teisės principų, todėl būtini vieningi tarptautinės bendruomenės veiksmai šiai situacijai išspręsti.
„Hormuzo sąsiaurio blokavimas kelia rimtą grėsmę pasaulinei prekybai, civilinei laivybai ir energetiniam bei ekonominiam saugumui. Laisvas ir saugus tranzitas sąsiauriu – bendras interesas. Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas ir toliau aktyviai prie jų prisidės, palaikydama diplomatines priemones, sankcijas ir tarptautinį spaudimą tiems, kurie destabilizuoja regioną“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Pasak jo, sankcijos Iranui išlieka svarbia nekarine priemone, padedančia mažinti Irano pajėgumus regione, todėl Lietuva taikys esamus ES sankcijų režimus ir derins veiksmus su Jungtine Karalyste bei kitomis partnerėmis, į sankcijų sąrašus įtraukiant asmenis, įmones ir laivus, prisidedančius prie destabilizuojančios veiklos ar sankcijų vengimo.
Susiję straipsniai
Be kita ko, ministras susitikimo metu taip pat akcentavo glaudų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitais partneriais bei sankcijų stiprinimą Irano sąjungininkėms – Rusijai ir Baltarusijai.
Neformalų susitikimą inicijavo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Coope.
Kaip skelbta, nuo karo pradžios vasario 28 dienos Hormuzo sąsiauris, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir gamtinių dujų transporto, faktiškai yra blokuojamas Irano.
Be to, Iranas atakavo naftos infrastruktūrą keliose Persijos įlankos šalyse bei tanklaivius. Dėl to smarkiai išaugo dujų ir naftos kainos.